„Viltys, kad „Nord Stream 2“ pavyks nutiesti iki 2019-ųjų pabaigos, dar neišblėso. Vis dar tikimės baigti dujotiekio statybą šiemet ir pradėti jį naudoti nuo ateinančių metų. Analizuojame, kokios įtakos projektui turės Danijos reguliuotojo sprendimas dėl leidimo vienu ar kitu laiku. Kita vertus, aktyviai dirbama, kad projektas būtų įgyvendinamas pagal numatytą grafiką“, – pareiškė „Gazprom“ 512-ojo departamento direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Chandoga.
Jo žodžiais, jau nutiesta 1125 kilometrai šio vamzdyno per Baltijos jūrą, ir tai – maždaug 45 proc. viso jo būsimo abiejų gijų ilgio.
„Gazprom“ valdoma projekto vystymo bendrovė „Nord Stream 2“, bandydama išvengti Danijos prieštaravimų, šio mėnesio viduryje šios šalies reguliuotojui pateikė paraišką dėl trečiojo galimo dujotiekio maršruto.
Danija vienintelė iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių kol kas neišdavė leidimo „Nord Stream 2“ tiesti, dukart pareikalavusi koreguoti vamzdyno maršrutą netoli jos teritorijos.
1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“ vamzdynas, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.
Vienintelis Šveicarijoje registruotos bendrovės akcininkas dabar yra „Gazprom“, o jo partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.