Pranešimą apie darbų sustabdymą „South Stream“ jūros zonoje gavo tik dujotiekio statybos generalinis rangovas – italų kompanija „Saipem“. Šios bendrovės kontraktas kainavo 2 milijardus eurų (6,91 milijardo litų).
Konsorciumo „South Stream Transport B.V.“ atstovas, kuris tiesia „South Stream“ dujotiekio dalį jūra, teigia, kad kompanija sustabdė vamzdyną tiesiančio laivo „Castoro Sei“ darbus. Šį laivą naudojo pagal kontraktą su „Saipem“.
Tiesa, šis laivas vamzdyno kloti iki šiol nepradėjo, kol kas tik ruošėsi darbų pradžiai. Kitų pasikeitimų projekte neįvyko.
„Sprendimas nutraukti „South Stream“ projektą buvo priimtas mūsų prezidento vizito į Turkiją metu, tačiau būtent tą dieną vamzdynus tiesiantis laivas išplaukė į Juodąją jūrą jau vykdyti vamzdyno tiesimo darbų, – pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. – Bet kaip galima vykdyti šiuos darbus, kai Bulgarija neišdavė leidimo statyti jos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir neišduotas leidimas statyboms sausumoje... Šis klausimas niekaip nesusijęs su trečiuoju energetikos paketu“.
Priminsime, kad Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 1 dieną pareiškė, kad Rusija negali statyti „South Stream“, nes Bulgarija – čia vamzdynas turi išeiti į sausumą – spaudžiama Europos Sąjungos, neišduoda leidimo statybai.
Keičia žaidimo taisykles
Apie projekto uždarymą paskelbė ir „Gazprom“ valdybos pirmininkas A. Milleris. Vietoj 63 milijardų kubinių metrų dujotiekio statybos per Bulgariją planuojama pakloti tokio paties galingumo vamzdyną per Turkiją iki sienos su Graikija, kur gali būti sukurtas dujų centras, pranešė A. Milleris. Jis pareiškė, kad „South Stream“ pastatyta infrastruktūra, ypač „Pietų koridoriaus“ (projekto sausumos dalis Rusijos teritorijoje), bus naudinga tiesiant vamzdyną į Turkiją.
A. Milleris mano, kad šis sprendimas pakeis visą Rusijos energetikos strategiją Europoje – Ukrainos vaidmuo tranzite bus sumažintas iki nulio, o Turkija gaus savo vožtuvą politiniam kaimynų spaudimui.
Antradienį, gruodžio 9 dieną, „South Stream“ projekte dalyvaujančių šalių energetikos ministrai, tiesa, nedalyvaujant Rusijai, susitiks aptarti dujotiekio likimo. Šis susitikimas buvo suplanuotas dar prieš paskelbiant apie projekto atšaukimą. Vienai „Gazprom“ struktūrai artimas šaltinis teigė, kad po šio susitikimo bus aptariami tolimesni žingsniai.
Politinio konsensuso tarp projekte dalyvaujančių šalių nėra. Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas, kurio pozicija buvo įvardinta kaip pagrindinė projekto uždarymo priežastis, skubiai susitiko su Europos Komisijos prezidentu Jeanu Claude'u Junckeriu. Pastarasis pareiškė, kad netiki projekto uždarymu, nes Rusija paprasčiausiai šantažuoja Bulgariją.
B. Borisovas pranešė, kad kol kas iš Rusijos negavo oficialaus pranešimo apie projekto uždarymą. Jis mano, kad „South Stream“ projektas gali būti realizuotas, tačiau pagal Trečiojo energetikos paketo normas.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad „ES uoliai stengėsi, kad šis projektas būtų sužlugdytas“. Jis ir Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius tiesioginiame pokalbyje telefonu apsvarstė projekto ateitį su Rusijos prezidentu. Apie tai pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, nepatikslinusi, kokios šių šalių „energetinio bendradarbiavimo“ perspektyvos projektą sustabdžius.
Buvo numatyta, kad 15,5 milijardo eurų (53,52 milijardo litų) vertės „South Stream“ į Europą per metus tieks 67 milijardus kubinių metrų dujų. Dabar rusiškas dujas į Turkiją Juodosios jūros dugnu tiekiančio „Blue Stream“ galingumas sudaro 16 milijardų kubinių metrų dujų per metus.