Premjero atstovė Evelina Butkutė Lazdauskienė BNS patvirtino, kad jau gautas oficialus „Gazprom“ sprendimas parduoti akcijas.
Apie tokį „Gazprom“ sprendimą DELFI patvirtino ir „Lietuvos energijos" vadovas, „Lietuvos dujų“ valdybos narys Dalius Misiūnas.
„Buvome numatę finansavimą, kaip ir pirminis paketas, taip ir šis bus išperkamas nuosavomis lėšomis. Buvome pasiruošę tokiam scenarijui, manau, kad tai yra teigiamas dalykas“, - teigė D. Misiūnas.
Jis sako, kad galutinai sandoris turėtų būti baigtas kitą savaitę.
„Dabar mes padidinsime savo kontrolę įmonėje iki visiškos kontrolės. Taip turėsime galimybę turėti išgrynintą strategiją. Be to, ne kartą buvo deklaruota, kad strateginė infrastruktūra turėtų būti valstybės rankose. Taigi šis tikslas pasiekiamas“, - sakė pašnekovas.
„Tai yra strateginis sprendimas, tačiau, manau, būtų teisinga, jeigu galėtume lietuviškiems pinigams pasiūlyti galimybę", - sakė D. Misiūnas.
„Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos duomenimis, ketvirtadienį ryte oficialių pasiūlymu metu pardavimui jau buvo pateikta 37,37 proc. „Amber Grid“ ir 37,32 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, todėl tarp pardavėjų tikrai yra „Gazprom“, valdantis po 37,1 proc. šių įmonių kapitalo.
Teoriškai „Gazprom“ iki pirmadienio vakaro, kai bus baigtas oficialių pasiūlymų įgyvendinimas, dar gali atšaukti savo pavedimus, tačiau, anot rinkos dalyvių, tokia tikimybė yra nedidelė.
Už vieną „Lietuvos dujų“ akciją visiems smulkiesiems akcininkams, taip pat ir „Gazprom“ buvo siūlyta 0,653 euro, o už „Amber grid“ akciją – 0,762 euro.
Investicinio banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas DELFI sakė, kad šiame sandoryje nebuvo jokių derybų dėl kainos. Ji buvo nustatyta ir pasiūlyta visiems akcininkams, „Gazprom“ galėjo sutikti arba nesutikti.
„Siūloma akcijų kaina buvo nustatyta pagal paskutinių šešių mėnesių svertinį akcijos kainos vidurkį biržoje. Taip numato Vertybinių popierių įstatymas. Galima sakyti, kad akcijos parduodamos kainos pakilime. Visi spekuliavo, už kiek akcijas parduos „E.On“. Rinkoje buvo lūkesčiai, kad jie akcijas parduos nepigiai. Dėl to atitinkamai akcijų kaina pastarąjį pusmetį kilo į viršų, todėl susiformavo pakankamai aukštas svertinis kainos vidurkis. Žvelgiant į biržos kainų lygį, tai yra pakankamai aukštas lygis“, - komentavo jis.
Valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ nuo birželio 2-osios iki 16 dienos iš likusių akcininkų superka „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas, o jų kaina yra atitinkamai už 0,653 euro (2,255 lito) ir 0,762 euro (2,63 lito). Jei „Gazprom“ parduotų turimas akcijas, už „Lietuvos dujų“ paketą jis gautų 243,154 mln. litų, už „Amber Grid“ – 173,945 mln. litų. Ši kaina būtų didesnė nei sumokėta Vokietijos koncernui E.ON.
Gegužės viduryje „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ išpirko E.ON valdytas „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas ir padidino turimus šių įmonių akcijų paketus iki 56,6 proc. Už 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų vokiečiams sumokėta 63,43 mln. eurų (219,22 mln. litų), už „Amber Grid“ - 49,76 mln. eurų (171,43 mln. litų).
Negali komentuoti
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ jau priėmė sprendimą dėl jam priklausančių dujų įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijų paketų, interviu Žinių radijui patvirtino premjeras Algirdas Butkevičius.
Tačiau, anot premjero, jis negali komentuoti „Gazprom“ ketinimų, kol nebus gauta oficiali raštiška informaciją apie Rusijos koncerno sprendimą.
„Tam tikra žodinė informacija mus pasiekė (...) „Gazprom“ sprendimą priėmė prieš dvi dienas, tikimės, kad šią savaitę mus pasieks jų raštas“, – Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ antradienį pranešė, kad „Gazprom“ gali parduoti jo valdomus 37,1 proc. dujų įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijų paketus. Anot „Interfax“ šaltinių, „Gazprom“ laikosi nuomonės, kad išsaugoti investicijas šiose įmonėse yra nenaudinga - šis klausimas bus svarstomas neakivaizdžiai ir informacija apie sprendimą turėtų būti paskelbta kitą savaitę.
„Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys anksčiau teigė, kad „Gazprom“ nepardavus akcijų iki spalio pabaigos, kai galutinai turi būti įgyvendintas trečiasis ES energetikos paketas, Kainų komisija gali atimti jo turimus balsus vienoje iš įmonių. Pasak jo, tai yra viena iš trijų galimybių, kurių gali imtis komisija.
A. Sekmokas: „Gazprom“ trauksis iš įmonių
„Turiu tokią nepatvirtintą informaciją, kad „Gazprom“ nusprendė parduoti akcijas. Aš nežinau, ar tai pasitvirtins, bet panašu, kad tai gali būti tiesa“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Sekmokas.
Jis teigė nežinantis tikslaus „Gazprom“ sprendimo, tačiau svarstė, kad įmonė parduos ir „Lietuvos dujų“, ir „Amber Grid“ akcijas: „Detalių nežinau, bet manau, kad sprendimas būtų dėl abiejų įmonių“.
A.Sekmoko manymu, akcijų pardavimas būtų teigiamas žingsnis.
„Tai būtų labai svarbi žinia Lietuvai, tai būtų rimtas žingsnis į tokį energetinį savarankiškumą. Aišku, užsienio investicijos yra svarbu, tačiau manau, kad valstybė strateginę infrastruktūrą turėtų valdyti pati“, - tikino buvęs energetikos ministras.
Anot jo, tai, kad „Gazprom“ nebeturėtų akcijų Lietuvos bendrovėse, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius, nes tarp valstybių dingtų trintis.
„Aš manau, tie prieštaravimai, priešpriešos po truputį nueis į praeitį ir tai teigiamai atsilieptų Lietuvos-Rusijos santykiuose ir ženkliai sumažėtų ta trintis“, - sakė A.Sekmokas.
Po dešimtmečio buvimo Lietuvoje gegužę pasitraukė ir Vokietijos koncernas „E.ON“ Ruhrgas International“.
Siūlo galvoti apie Šaurės šalių investuotojus
Rusijos bendrovės „Gazprom“ pasitraukimas iš Lietuvos gali sumažinti trintį su Rytais, o valstybės prioritetas turėtų būti Šiaurės šalių investuotojų pritraukimas, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Anot jo, „Gazprom“ sprendimas taip pat leis Lietuvai galutinai įgyvendinti Trečiąjį ES energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje ir taip sukurti konkurenciją.
Anot R.Vilpišausko, svarstytinas klausimas ir padidinti akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, dalį. Kiti galimi variantai esą yra susiję su kitų užsienio investuotojų pritraukimu, „išlaikant modelį, kurį apsispręsta realizuoti, perkeliant trečiojo energetikos paketo nuostatas“. Pasak jo, tai galėtų būti Šiaurės investuotojai, su kuriais ateityje tikimasi plėtoti bendrą energetikos rinką.
„Gali būti, kad tai sumažins trinčių su „Gazprom“ potencialą. Kita vertus, dar ilgą laiką „Gazprom“ išliks svarbiu ir kol kas vieninteliu gamtinių dujų tiekėju. Tad tarpusavio priklausomybė visiškai neišnyks po „Gazprom“ pasitraukimo iš savininko pozicijos. Vistik galimybė mažėti nesutarimams, trintims yra“, - sakė TSPMI vadovas.
Džiaugiasi „Gazprom“ sprendimu
Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasitraukimas iš Lietuvos dujų sektoriaus - gera žinia Lietuvai, sako buvęs premjeras ir opozicijos lyderis. Tačiau Andrius Kubilius abejoja, ar po tokio žingsnio „Gazprom“ galėtų peržiūrėti su Lietuva jau pasiektus susitarimus dėl dujų kainos iki 2016 metų.
Pasak jo, toks karas su Lietuva įmonei - nenaudingas.
„Tai reikštų, kad einama į karą su Europos Sąjungos valstybe, ir per paskutinius 4-5 metus tą ES solidarumą, siekiant išsivaduoti iš „Gazprom“ dominavimo, mes jautėme pakankamai stipriai... Taip kad negalvočiau, kad „Gazprom“ stengtųsi imtis drastiškų veiksmų ir nutrauktų pasirašytas sutartis. Nematyčiau tam jokių loginių paaiškinimų“, - teigė A.Kubilius.
Anot jo, daugelis kitų Europos valstybių, išskyrus Baltijos valstybes, savo dujų kompanijų akcijų nėra paradavusios „Gazprom“.
"Grįžtame į normalią europietišką būseną“, - pridūrė opozicijos lyderis.
Pasak jo, „Gazprom“ pasitraukus iš Lietuvos įmonių „Lietuvos dujos“ bei „Amber Grid“, „visa situacija bus aiškesnė ir skaidresnė“.
A.Kubiliaus teigimu, „Lietuvos dujų“ akcijų paradavimas „Gazprom“ buvo didelė Lietuvos klaida, kainavusi vartotojams kelis milijardus litų, dėl kurių dabar teisiamasi arbitraže.
„Tai kad „Gazprom“ turėjo „Lietuvos dujų“ trečdalį akcijų, tai visiškai nesustabdė jo siekio Lietuvai taikyti diskriminacines dujų kainas“, - teigė A.Kubilius, pasak kurio, „Gazprom“ išėjus iš Lietuvos dujų, situacija negalėtų pasidaryti blogesnė negu buvo iki šiol“.
„Lietuva turi ruoštis tam, kad pasibaigus sutarčiai su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo iki 2015 metų pabaigos, derybos su „Gazprom“ gali būti nelabai rezultatyvios ir todėl Lietuva turi ruoštis naudotis SGD terminalu ir per jį importuoti dujas“, - teigė A.Kubilius.
Įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą, iki šių metų spalio pabaigos „Gazprom“ turėjo parduoti vienos iš dviejų dujų įmonių akcijas - „Lietuvos dujų“ arba „Amber Grid“ - arba pasitraukti iš vienos jų valdymo.
Pagal ES reikalavimus dujų sektoriaus pertvarka Lietuvoje pradėta dar 2011-2012 metais, ir „Gazprom“ jai iš pradžių labai priešinosi. Įgyvendinant ją, pernai nuo „ Lietuvos dujų“ atskirta dujų perdavimo veikla - ji atiteko naujai įmonei „Amber Grid“. Šiemet pertvarkomos ir „Lietuvos dujos“ - joms liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą iki spalio perims antrinė įmonė „Dujų skirstymo operatorius“.
„Gazprom“ turi po 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijų. Jas pardavus, valstybė netiesiogiai kontroliuos ne mažiau kaip po 93,7 proc. jų akcijų.