„Gazprom“ turi kitų problemų

Kol Vakarų politikai laužo galvą, kaip sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų, „Gazprom“ užsiėmęs kitomis problemomis. Kompanijos vadovas Aleksejus Milleris su Austrijos korporacijos „OMV“ atstovu aptarė galimybę padidinti dujų tiekimą Europos vartotojams, apeinant Ukrainos teritoriją, praneša „Reuters”.

„Susiklosčiusi geopolitinė padėtis parodė, jog svarbu turėti alternatyvių rusiškų dujų tiekimo maršrutų į Europą“, – pareiškė A. Milleris. Pirmiausia jis turėjo omenyje papildomą „Šiaurės srauto“ („Nord Stream”) ir dujotiekio OPAL apkrovimą, kuris ir jungia „Šiaurės srautą“ su Europos dujų tinklais.

Pažymėtina, kad ES kol kas nedavė galutinio atsakymo dėl OPAL ir veikiausiai neleis naudoti dujotiekio visu galingumu. „Neapkrovus „Šiaurinio srauto“ Rusijai teks tiekti daugiau dujų per Ukrainą, o nenutrūkstamam tranzitui reikia taikių partneriškų santykių“, – paaiškino „East European Gas Analysis“ direktorius Michailas Korčiomkinas. Apribojimų „Gazprom“ naudoti OPAL numatyta trečiame ES energetikos pakete.

„Gazprom“ aptarė su OMV ne tik „Šiaurinio srauto“ likimą, bet ir „Pietinio srauto“ ateitį. „Siekiant optimizuoti projektą „Pietinis srautas“ ir turint omenyje esamą „Gazprom“ sandorių portfelį, sutinkame su Austrijos pusės pasiūlymu sudaryti galimybę dujotiekio teritorijų statybai Austrijoje, turint omenyje tarpvyriausybinį susitarimą, paraleliai su atliekamais dujotiekio Slovėnijos teritorijoje statybų darbais“, – rašoma korporacijos interneto svetainėje.

„Gazprom“ duomenimis, Rusija tiekia Europai apie 30 proc. dujų, pusę jų – per Ukrainą. Krizė Ukrainoje nesutrukdė dujų tranzitui, teigė OMV atstovai. Vakarų sankcijos Rusijai irgi nesutrukdė „Gazprom“ vykdyti savo įsipareigojimų. Kompanija OMV pranešė, kad ketina tęsti partnerystę su „Gazprom“.

Dujotiekis „Šiaurinis srautas“ eina Baltijos jūros dugnu, nuo Vyborgo Rusijoje iki Vokietijos. Dujotiekį sudaro dvi 1 224 tūkst. km ilgio linijos, kurių galingumas – po 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Pirma dujotiekio dalis ėmė veikti 2011 m. lapkričio 8 d., antra – 2012 m. spalį. Projekto operatoriaus – „Nord Stream AG“ akcininkai yra „Gazprom“, vokiečių kompanijos „Wintershall Holding“ ir „E.On Ruhrgas“ (po 15,5 proc.), prancūzų „GDF Suez“ ir Nyderlandų „Gasunie“ (po 9 proc.).

„Pietinis srautas“ – „Gazprom“ projektas, numatantis 63 mlrd. kubinių metrų galingumo dujotiekio tiesimą per Juodąją jūrą į Pietų ir Centrinę Europą. Rusija šiuo projektu nori sumažinti priklausomybę nuo tranzitinių šalių. „Pietinis rautas“ buvo laikomas konkurentu planuojamam dujotiekiui „Nabucco“, kuris turėjo eiti tiesiai į Europą piečiau Rusijos ir kurį palaiko ES ir JAV.

Tarpvyriausybiniai susitarimai dėl sausumos projekto dalių pasirašyti su Bulgarija, Serbija, Vengrija, Graikija, Slovėnija, Kroatija ir Austrija. Šiuo metu statybos vyksta Bulgarijoje ir Serbijoje, eilėje – Vengrija. Projekto eksploatacija pirmais metais – 16 mlrd. kubinių metrų, paskui – 63 mlrd. kubinių metrų per metus.