Geoterminis šildymas veikia paprastu principu. Name ar kitame pastate pastačius šilumos siurblį, jis sugeba iš aplinkos – grunto, vandens, oro - paimtą energiją paversti šiluma, reikalinga namo šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui.
Anot atsinaujinančios energijos šaltinių ekspertų, grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos, todėl net ir šalčiausiu metu žemėje yra pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti šildyti pastatus.
Dėl šios priežasties pats populiariausias yra gruntinis geoterminio šildymo būdas. Jį diegiant, namo kieme 1-1,3 metro gylyje yra paklojami vamzdžiai, kurie atlieka kolektoriaus funkciją. Surinkta energija perduodama į name įrengtą šilumos siurblį, o šis iš aplinkos gautą energiją paverčia šiluma, reikalingą namui šildyti ir ruošti karštą vandenį.
„Tokiu būdu 80 proc. namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos gaunama iš aplinkos. Tokia energija, suprantama, yra nemokama. Išlaidos šildymui susidaro tik todėl, kad reikia mokėti už elektros energiją, kuri būtina, kad veiktų šilumos siurblys“, - teigė Klaipėdoje esančios bendrovės „Sanresta“ projektų vadovas Robertas Kleštornas.
Galima ir daugiabučiuose
„Kai prieš aštuonerius metus pradėjome diegti geoterminį šildymą, tuomet žmonėms jis atrodė tikra egzotika. Be to, tokia šildymo sistema buvo labai brangi. Tačiau apsisprendėme užsiimti tokia veikla, nes matėme, kad tai bus labai perspektyvu“, - neslėpė R.Kleštornas.
Geoterminio šildymo sistemos kaina ir šiuo metu yra didžiausias jos trūkumas. Vidutiniškai tokia sistema kainuoja apie 40 tūkst. litų. Tačiau R.Kleštornas tikino, kad investicija į geoterminį šildymą atsiperka per 5-8 metus. Tai ypač svarbu dabar, kai gamtinės dujos, kuriomis šildoma bemaž pusė Lietuvoje esančių individualių pastatų, brangsta kone kas mėnesį.
Klaipėdietis Evaldas Stakė, kuris savo name įsidiegė geoterminio šildymo sistemą, džiaugiasi sumažėjusiomis komunalinių mokesčių sąskaitomis.
Šių metų žiemą už suvartotą elektros energiją per mėnesį jis vidutiniškai mokėjo po 300 litų, o elektrą naudojo ir šilumos siurblys, kuris gamino šilumą namo šildymui bei karštam vandeniui ruošti, ir įprasti buities prietaisai, ir apšvietimas.
Lietuvoje esančiuose senuose daugiabučiuose namuose taip pat galima įdiegti geoterminį šildymą. Tokiems siekiams netrukdytų nei techninės, nei teisinės kliūtys. Vienintelė problema – finansavimas, nes alternatyvūs šildymo būdai Lietuvoje, kitaip nei kitose šalyse, nėra remiami valstybės.
Išteklių užtenka
R.Kleštornas kaip dar vieną geoterminio šildymo privalumą įvardijo jo ekologiškumą, nes šildantis tokiu būdu į aplinką neišskiriama jokių medžiagų.
„Teiginiai ir skaičiai apie klimato kaitą ir jos poveikį visiems mums nėra tik paprasti gąsdinimai. Tai išties grėsminga, todėl kiekvienas turime susirūpinti“, - teigė atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė.
Ji sako, kad pagrindiniai energijos ištekliai – akmens anglis ir nafta – jau baigiami išgauti ir sudeginti. Šios iškasenos formavosi tūkstančius metų, per tą laikotarpį jose kaupėsi ir anglies dioksidas, kuris per pastaruosius keliasdešimt metų yra labai intensyviai išleidžiamas į atmosferą. Anglies dioksidas – dujos, kurios turi didžiausią įtaką šiltnamio efektui.
„Akivaizdu, kad reikėtų naudoti kuo daugiau alternatyvių energijos šaltinių. Jų išteklių Lietuvoje tikrai pakanka, todėl ne jų trūkumas lemia tai, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai naudojami labai vangiai. Didžiausią įtaką turi valstybės politika ir žmonių sąmoningumas. Tačiau šie faktoriai turi keistis, nes po keliolikos metų Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių energetika visos energetikos balanse privalės sudaryti 20 proc., kai šiai dienai toks skaičius nesiekia nė 10 proc.“, - sakė E.Milutienė.