Kaip „Delfi“ paaiškino elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovai, 140 kilometrų ilgio 330 kV oro linijos Darbėnai–Bitėnai statybos susideda iš dviejų etapų.
Pirmas yra 330 kV viengrandės elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė rekonstravimas į dvigrandę, kurio darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios UAB „Enersense“ ir „Empower“ AS („Enersense“ įmonė Estijoje).
Antrasis – 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai statybos, kurias atlieka AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Litenergoservis“.
„Besiruošdama sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ stato naują 330 kV elektros perdavimo liniją Darbėnai–Bitėnai.
Ši linija atliks elektros perdavimo greitkelio funkciją, sujungdama Vakarų Lietuvą, kur sparčiai vystoma atsinaujinanti energetika, planuojami jūriniai vėjo parkai ir statoma jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony link“, ir Rytų Lietuvą, kur labiausiai auga elektros vartojimas“, – dėstė „Litgrid“ atstovai.
A. Lapinsko „Enersense“ dirba dar dviejuose su linijos Darbėnai–Bitėnai susijusiuose projektuose, tai – linijos Jurbarkas–Bitėnai rekonstrukcija ir linijos Jurbarkas–Kybartai statybos (pastarojoje kartu su įmone „Connecto“).
Žemėlapyje šie keturi projektai pažymėti mėlyna punktyrine linija.
Prireikė indeksavimo
Kaip pasakojo „Litgrid“ atstovai, pasikeitus geopolitinei situacijai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, strateginiams projektams įgyvendinti reikalingų medžiagų kainos išaugo.
„Į rangovų prašymus peržiūrėti pasirašytų rangos sutarčių vertes sureagavome ir, aktyviai bendradarbiaudami su Viešųjų pirkimų tarnyba, teisės aktų nustatyta tvarka su projektą vykdančiais rangovais pasirašytos sutartys buvo pakeistos naudojant viešai Lietuvos statistikos departamento skelbiamus statybos sąnaudų elementų kainų indeksus“, – pasakojo jie.
„Litgrid“ nurodė, kad „Enersense“ projekto Klaipėda–Grobinė vertė išaugo nuo 9.708.472 eurų be PVM iki 12.469.896,79 euro be PVM.
Tuo metu „Kauno tiltų“ projekto Darbėnai–Bitėnai sutarties vertė išaugo nuo 46.930.000 eurų be PVM iki 54.657.226,02 euro be PVM.
Taigi, bendrai iki šiol Darbėnai–Bitėnai statybos jau yra pabrangusios 19,22 mln. eurų. Tačiau A. Lapinskas sakė, kad tai dar ne pabaiga.
„Jurbarkas–Bitėnai atkarpoje inicijavome sprendimą pirmadienį – 14.064.256,99 euro be PVM“, – sakė jis, kai Centriniame viešųjų pirkimų (CVP) portale nurodoma pasirašytos sutarties vertė be PVM yra 12.314.843 eurai.
Linijos Jurbarkas–Kybartai statybų sutarties vertė be PVM – 17.350.000 eurų, tačiau apie jos indeksavimą nei „Litgrid“, nei Enersense“ „Delfi“ informacijos nepateikė.
Gali vėluoti
A. Lapinskas pasakojo, kad klausimą dėl smarkaus medžiagų deficito ir jų kainų kilimo kelia nuo 2021 metų liepos.
„Tačiau iki pat šių metų vasario iš „Litgrid“ gaudavome tik neigiamus atsakymus. Deja, bet Statistikos departamento duomenys neatspindi tikros padėties rinkoje, be to, tuo metu statistika buvo pateikiama tik pastatų statymui aktualioms medžiagoms, o inžineriniai įrenginiai buvo suprantami kaip keliai ir vamzdynai.
O mūsų atveju metalo kiekis sudaro pagrindinius medžiagų kaštus. Taip pat problema dar ir ta, kad visi techniniuose dokumentuose ir parametruose numatyti mazgai buvo gaminami buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. T. y. praėjus daugiau nei 30 metų po nepriklausomybės paskelbimo, „Litgrid“ inžinieriai vis dar gyveno Sovietų Sąjungos normatyvais.
Taigi, abu mūsų vykdomi projektai išbrango nuo 20 mln. eurų iki daugiau nei 33 mln. eurų be PVM. Mes jau buvome pasiskaičiavę ir gavę valdybos sprendimą trauktis iš abiejų projektų, nors tai ir būtų atnešę apie 3 mln. eurų nuostolių.
Tačiau karui Ukrainoje perėjus į labai aktyvią fazę nutarėme, jog labai nepatriotiška būtų mesti sinchronizavimo projektus į šiukšlių dėžę ir iš naujo pradėjome derybas su „Litgrid“. Jos vyko nuo kovo iki birželio. Per tuos 3 mėn. aš, vis dar nebūdamas tikras dėl derybų su „Litgrid“ baigties, savo rizika pradėjau užsakinėti medžiagas iš Vakarų gamintojų. T. y. iš numatytų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Kinijos tiekėjų neliko nė vieno“, – sakė jis.
A. Lapinskas sakė, kad birželį su „Litgrid“ buvo pavykę pasiekti susitarimą dėl kainų indeksavimo, kuris būtų sąžiningas abiem pusėm.
„Deja, tačiau turkų metalo konstrukcijų tiekėjas vėlavo pristatyti medžiagas 2 mėn. Be to, „Litgrid“, pats to nenorėdamas, užsuko deficito mašiną, kad visi patyrę pamatų rangovai turėjo darbo kituose „Litgrid“ ruožuose, ir tokiu būdu pasitelkėme mažesnius pamatų įrengimo pajėgumus nei tikėjomės. Ar verta minėti, kad kaina dėl to dar išaugo?“ – sakė jis.
„Enersense“ vadovas teigė, kad šiuo metu turi teorines galimybes darbus pabaigti iki 2023 m. kovo mėn., tačiau tam reikia ir sėkmės.
„Tai reiškia, kad dedame visas pastangas, jog pasivytume dar 2021 m. sudarytą darbų programą. Tuo metu „Litgrid“, remdamasi ta pačia, pasenusia programa, mums nuolat teigia, jog mes vėluojame atlikti darbus, nors sutarčių kritiniai terminai dar nėra pasiekti.
Remdamasi šia motyvacija „Litgrid“ nusprendė neindeksuoti kai kurių darbų bei medžiagų kainų. Tokiu būdu mes prarandame apie 500 tūkst. eurų. Kitas motyvas – „Litgrid“ nenori indeksuoti išbrangusių atramų dažymo bei transportavimo kaštų, kurie nuo mūsų nepriklauso ir įeina į prekių kainą. Tokiu atveju mes prarandame dar apie 1 mln. eurų. Visos kainos be PVM.
Apibendrinant, mes galime nespėti atlikti darbų iki numatytų sutartyse terminų dėl kelių priežasčių: „Litgrid“ derybų ir sprendimų priėmimo laiko (užtrunka iki 2 mėn. sprendimo priėmimui), europinės statybinių medžiagų krizės, perėjimo nuo sovietinių prie vakarietiškų medžiagų (reikia juk ir projektus taisyti), regiono krizės, sukeltos Rusijos veiksmų Ukrainoje (pavyzdžiui, pabrangęs transportas regione ir jo stygius, nes didelis dėmesys nukreiptas į Ukrainos logistiką)“, – sakė jis.
Savo ruožtu „Litgrid“ atstovai atsakė, kad peržiūrėtos sutarčių vertės neturi jokių sąsajų su sinchronizacijos projektų įgyvendinimo terminais – jie liko tokie patys: Klaipėda–Grobinė sutartyje numatyti darbai privalo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d., o Darbėnai–Bitėnai – iki 2025 m. gegužės 1 d.
„Rangovai yra įsipareigoję darbus atlikti numatytu laiku. Turime visus reikiamus mechanizmus projektų kontrolei ir įgyvendinamų darbų kokybei užtikrinti“, – nurodė jie.
Tiesa, CVP portale pateikiamas Klaipėda–Grobinė rekonstrukcijos darbų terminas yra 1 mėn. vėliau nei nurodė „Litgrid“, t. y. 2023 m. kovo 1 d.
Tuo metu Jurbarkas–Bitėnai rekonstrukcijos terminas – 2023 m. gegužės 1 d., o Jurbarkas–Kybartai statybų terminas – 2025 m. kovo 1 d.
Trūksta 7 mln. eurų
A. Lapinskas sakė, kad kalbant apie du 2023 m. pasibaigti turinčius projektus, jiems šiuo metu vis dar trūksta apie 7 mln. eurų.
„Kaip minėjau anksčiau, mums šių atkarpų statyba kainuoja apie 33 mln. eurų be PVM. Nors dar vasarą pasirašytuose susitarimuose su „Litgrid“ turime punktą, kuris įpareigoja „Litgrid“ padengti mūsų sąnaudas metalo konstrukcijoms, betono gaminiams bei laidams, jei šių indeksavimo kaina neišbalansuoja sutarties vertės.
Jau dabar matome, kad „Litgrid“ nenusiteikę to daryti ir aktyviai ieško būdų to išvengti. Žiūrint teisiškai, mes nevėluojame, ką visada akcentavome „Litgrid“.
Ir taip pat mes vertiname, kad atsiradus force majeure situacijai mes visada turime teisę į sutarties termino pratęsimą. Aš nemanau, kad sutarties įgyvendinimo terminą pratęsus 3 mėnesiams, kažkas pasikeistų. Mano žiniomis, vėjo parkas ties Jurbarku, kurį reikia prijungti prie mūsų statomos atkarpos, taip pat vėluoja ir jo paleidimas atidėtas bent 6 mėn. Tai lieka tik Kaliningrado problema“, – sakė jis.
Izoliuotas Kaliningrado darbas
„Delfi“ rengiant šią publikaciją kilo klausimas dėl to, ar Lietuvos sinchronizacijai galėtų sutrukdyti Kaliningrado srities nepasiruošimas dirbti izoliuotu režimu.
Šiemet Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas buvo atšauktas du kartus: birželio 23 d. ir rugsėjo 23 d.
Tiesa, iki šiol Kaliningradas jau yra atlikęs tris izoliuoto darbo bandymus: pirmasis vykdytas 2019 m. ir truko 72 valandas, antrasis 2020 m. truko 8 valandas, o trečiasis 2021 m. ir truko 8 val.
Lietuva šiemet taip pat planavo atlikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą, tačiau jis irgi buvo atidėtas. Šiuo metu rengiamas bandymo planas po atidėjimo.
Kaip žinia, Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija dabar veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Lietuvai atsijungus nuo taip vadinamojo BRELL žiedo, dalis atsakomybės už dažnio reguliavimą teks čia veikiančioms elektrinėms.
„Litgrid“ neteikia dažnio valdymo paslaugų Kaliningradui – tokių įpareigojimų Lietuvai BRELL sutartyje nėra.
Prieš sinchronizuodamos su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalių energetikos sistemos atsijungs nuo BRELL žiedo – Baltarusijos, Rusijos federacijos elektros tinklų, įskaitant ir Kaliningradą. Sinchronizacija su Europa įvyks per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Besiruošdama būsimiems pokyčiams „Litgrid“ keičia Lietuvos perdavimo tinklo išdėstymą, kad elektra tarp Baltijos šalių ir Vakarų partnerių sklandžiai tekėtų iš esamų ir naujų linijų sudarytais žiedais.
Šiuo metu „Litgrid“ jau yra užbaigusi šešis sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas“, – komentavo „Litgrid“ atstovai.
Juridinių asmenų registro duomenimis, vienintelis „Enersense“ akcininkas yra Suomijos „Enersense Services“. Šios įmonės akcijos listinguojamos Helsinkio „Nasdaq“ biržoje.
Lietuvoje „Enersense“ anksčiau vadinosi „Empower-Fidelitas“, o dar anksčiau tiesiog „Fidelitas“.
2021 m. bendrovė gavo 5 mln. eurų pajamų, uždirbo 78 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, gruodžio 5 d. „Enersense“ turėjo 91 darbuotoją, kuriems spalį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2329,68 euro (apie 1429 eurai „į rankas“).