Visą savo gyvenimą Kirtimų tabore gyvenanti 32 metų amžiaus Zarina iš pradžių pasakojo, kad jos name elektros išvis nėra. Tačiau paprašyta parodyti, kokiomis žvakėmis pasišviečia vakarais, į savo namų vidų įsileisti nepanoro.
„Tai mes esame pasijungę iš kaimyno“, – paskui paaiškino ji.
Tokių namų kaip Zarinos tabore yra ne vienas ir ne du.
Pusė namų „be elektros“
Kaip DELFI informavo elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba, šiuo metu įmonė taboro teritorijoje elektros tiekimą užtikrina 22 klientams.
Iš jų 16 gyvena Aukštutiniame tabore, 6 – Žemutiniame. Savo ruožtu nuolat tabore besilankantis tyrėjas Aidas Saulevičius teigė, kad vien Aukštutiniame tabore yra 39 namai. Taip išeina, kad daugiau nei pusė jų elektros turėtų neturėti.
Panašiai kaip ir Zarina tuo įtikinti norėjo ir kita taboro gyventoja, prisistačiusi Liubov vardu. Nors prisipažino, kad pati į savo namus elektrą yra pratiesusi savarankiškai, tačiau aiškino, kad daug namų elektros apskritai neturi.
„Namų, kuriuose elektros nėra yra daugiau, nei tų, kuriuose yra“, – sakė ji.
Tačiau A. Saulevičius buvo užtikrintas, kad elektrą savo namuose turi visi taboro gyventojai.
Tai patvirtino ir romų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis, kuris sakė, kad elektra įvesta visiems taboro gyventojams, tik ne visi yra „Lesto“ klientai.
Gresia pavojus
Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas Arūnas Paulauskas sakė, kad jam nelegalūs vidiniai elektros tinklai kliūna jau senokai.
„Iš vieno namo kaip voratinklis raizgosi laidai į gretimus namus ir taip dalinamasi elektra, – pasakojo pareigūnas. – Mes ne elektrikai, bet mums už akių kliūna tų laidų įrengimas – jie guli ant žemės, kitur medžių šakomis nutempti. Tai vienareikšmiškai vertiname kaip pavojų. Juk ten ir vaikai laksto, gali kilti nelaimė.“
Pašnekovas teigė, kad į VEI kreipėsi dar vasaros pabaigoje.
„Buvo labai smagu praėjusį penktadienį sulaukti skambučio iš tos institucijos. Trečiadienį visi kartu važiuosime į taborą ir inspekcija įvertins situaciją“, – sakė jis.
Vyksta tyrimas
VEI Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Levandraitytė praėjusią savaitę DELFI paaiškino, kad šiuo metu atliekamas tyrimas dėl savavališkai įrengtų elektros tinklų Vilniaus romų tabore.
„Siekiant nustatyti visas aplinkybes ir išsiaiškinti pažeidėjus, kartu su elektros energijos tiekėjo atstovais ir policijos pareigūnais numatyta atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje“, – sakė ji.
M. Levandraitytė teigė, kad tik nustačius faktines aplinkybes paaiškės, ar elektros įrenginių prisijungimas prie elektros tinklo naudojant kitų elektros energijos vartotojų tinklus tabore kelia realų pavojų ir kokia grėsmė keliama pačių gyventojų saugumui.
„Atkreipiame dėmesį, kad buitinių elektros energijos vartotojų atsakomybė už elektros įrenginių priežiūrą prasideda nuo elektros skaitiklio. Tai yra elektros tinklo nuosavybės riba, kai nuo jos už elektros įrenginių priežiūrą atsakingais tampa elektros energijos vartotojai.
Jie turi eksploatuoti šiuos įrenginius taip, kad jie nekeltų grėsmės operatoriaus elektros tinklų, kitų asmenų elektros įrenginių ar prietaisų normaliam veikimui bei neblogintų elektros energijos kokybės. Todėl siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų buityje būtina laikytis saugos reikalavimų, o elektros instaliaciją įrengti laikantis taisyklių“, – dėstė VEI atstovė.
Teks išmontuoti?
M. Levandraitytė taip pat pastebėjo, kad VEI turi teisę atlikti neplaninius energetikos įrenginių patikrinimus, nustatyti pažeidimus ir įpareigoti pažeidimus padariusius asmenis juos pašalinti, taip pat reikalauti, kad jie nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, jei nustatyti pažeidimai, dėl kurių gresia avarija, sutrikimas, gali kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei.
„VEI, nustačiusi faktines aplinkybes, pagal kompetenciją imsis visų įmanomų priemonių, kad galimai nesaugiai nutiesti kabeliai tabore būtų išmontuoti ir nekeltų grėsmės ten gyvenančių žmonių saugumui ir gyvybei, o juos nutiesę asmenys, taboro gyventojai, sutikę, kad nuo jų lokalaus tinklo prisijungtų kiti vartotojai, būtų nubausti“, – pastebėjo ji.
S. Visockis tokiu scenarijumi nebuvo labai patenkintas. „Tai jeigu kaimynai leidžia ir jie susimoka, tai tegul (turi elektrą – DELFI). O jeigu daugiavaikė šeima? Pamokas reikia ruošti. Dabar greitai temsta, ką daryti? Prie žvakių? Taigi uždegs namus“, – kalbėjo romų bendrijos pirmininkas.
Anksčiau prisijungdavo prie „Lesto“
M. Burba išaiškino, kad iš kaimynų elektros laidą prisijungę taboro gyventojai taip prisijungia ne prie „Lesto“, o prie klientų, kurie yra pasirašę sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, vidaus elektros tinklo.
„Anksčiau tabore reguliariai buvo organizuojami reidai kartu su policija. Kiekvieno patikrinimo metu aptikdavome neteisėtų elektros energijos prisijungimo prie mūsų elektros įrenginių“, – prisiminė jis.
„Lesto“ atstovas pažymėjo, kad šiuo metu taboro gyventojai už elektrą atsiskaito tinkamai ir dėl skolų nė vienam klientui nėra atjungtas elektros energijos tiekimas.
Dėl anksčiau kildavusių problemų, kai elektrą buvo grobstoma, „Lesto“ tiek Aukštutiniame, tiek Žemutiniame taboruose yra iš esmės pertvarkiusi tinklą.
„Perkėlėme elektros energijos skaitiklius ir užkirtome kelią galimiems grobstymo atvejams. Tai davė akivaizdžių rezultatų, nes mūsų nuostoliai, patiriami dėl elektros energijos vagysčių, sumažėjo iki minimumo“, – sakė M. Burba.
Jei anksčiau Aukštutiniame tabore nuostoliai per mėnesį siekė apie 1,3 tūkst. eurų, tai po pertvarkos nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 15 eurų per mėnesį.
Panaši tinklo pertvarka šių metų pradžioje baigta ir Žemutiniame tabore, kuriame iki tol per metus buvo vidutiniškai suvartojama 90,124 tūkst. kWh, iš jų 85,630 tūkst. kW – neteisėtu būdu. Dabar elektros energijos nuostoliai šioje taboro dalyje sudaro 1 proc.
Teks kraustytis
Su DELFI kalbėjusi Zarina svarstė, kad elektrą atjungti norinčios tarnybos taip siekia iškraustyti romus iš taboro.
Ji tikino, kad nemažai vietinių gyventojų niekur kraustytis nenori. Tačiau S. Visockis nukirto: „Nebus to taboro apskritai“.
„Jeigu teismas nusprendė, tai taip ir bus. Mes nieko negalime padaryti, nes čia viskas yra nelegalu“, – paskutinį žodį išskiemenavo romų bendrijos pirmininkas, rodydamas į valstybinėje žemėje stovinčius namus.
Jis priminė, kad naujai į valdžią išrinkta sostinės savivaldybė ruošia penkių žingsnių programą, kuria siekiama tabore gyvenančius romus integruoti į visuomenę.
Pirmu žingsniu siekiama sumažinti narkotikų tabore pasiūlą, antruoju – narkotikų paklausą. Trečiasis žingsnis skirtas skatinti romus mokytis. Kiti du žingsniai – romų integracija į visuomenę ir taboro plėtros kontrolė.
Pagal Vilniaus vicemero Lino Kvedaravičiaus nurodymą ši programa turėtų būti sudaryta iki gruodžio 1 dienos.
S. Visockis pažymėjo, kad taboro gyventojams svarbiausia, kad būtų kur gyventi, t. y. kad būtų suteikti socialiniai būstai.
„Jeigu neras kur gyventi, tai žmonės palapines statys, būsime kaip pabėgėliai“, – sakė pašnekovas.