Gyventojai guodžiasi negaunantys atsakymų, kodėl jų išnaudotos kilovatvalandės kaina perkopė keturiasdešimties centų ribą. Panevėžio mokymo centras neslepia nelabai galintis kuo padėti, mat elektra gyventojams parduodama kaip juridiniam asmeniui.
Mokykla pati nekantriai laukia, kada atsiras pirkėjas jai nebereikalingo milžiniško pastato miesto gale, kur po tuo pačiu stogu glaudžiasi ir gyventojai, ir patalpas nuomojantys kino centras „Garsas“ bei nedidelė siuvykla.
Priklausomi nuo kaimynų
Klaipėdos g. 146-uoju numeriu pažymėtas buvęs Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos bendrabutis bei mokymo bazės šią vasarą oficialiai perėjo į Panevėžio mokymo centro nuosavybę. Dar nepriklausomybės pradžioje buvusiame mokinių bendrabutyje privatizuoti 25 butai pirmame ir antrame aukštuose.
Nors gyventojai turi atskirą įėjimą, iki šiol su Panevėžio mokymo centru naudojasi bendromis inžinerinėmis sistemomis. Dėl to, kaip sako patys gyventojai, yra visiškai priklausomi nuo mokymo įstaigos malonės. Nors mieste radiatoriai butuose šyla jau nuo spalio 8-osios, šiame daugiabutyje šildymas įjungtas tik pirmadienį, spalio 14 d. O sąskaitos už elektrą kiekvieną kartą verčia šiurpti.
Auksinės kilovatvalandės
Kaip pasakojo šiame daugiabutyje būstą turintis panevėžietis Adrianas Orlovas, kadangi butuose yra tik kontroliniai elektros skaitikliai, gyventojai negali nei pasirinkti tiekėjo, nei savarankiškai sumokėti už sunaudotas kilovatvalandes. Jie mėnesio duomenis perduoda Panevėžio mokymo centro įgaliotam asmeniui ir tuomet sulaukia sąskaitų.
Šį kartą sąskaita Adrianą apstulbino. Už praėjusį mėnesį jis deklaravo sunaudojęs 138 kilovatvalandes, už jas turės sumokėti daugiau kaip 60 eurų.
„Pagal sąskaitas viena kilovatvalandė kainuoja 44 centus, bet tokių kainų seniai nėra. Tokia suma – kone dviguba, nei moka kiti elektros vartotojai. Dar keisčiau, kad sąskaitose nėra nurodyta, nei kiek kilovatvalandžių sunaudota, nei kiek kainuoja viena. Nežinome, net už ką mokame. Gyventojai yra tiesiog apvaginėjami“, – piktinosi A. Orlovas.
Dar pernai gyventojai bandė ieškoti teisybės, bet taip nieko ir nepešė.
„Taip, biržoje kainos svyruoja, bet mes patys matome, kad permokame kelis kartus. Kreipiausi į vartotojų teises, Kainų reguliavimo tarnybą, visi atsakė, kad tai susitarimo reikalas, bet tartis turi abi pusės, šiuo atveju tai nėra susitarimas, kai viena pusė primeta savo žaidimo sąlygas“, – kalbėjo A. Orlovas.
Neranda bendros kalbos
Didžiules sąskaitas už elektrą apmokanti šio namo gyventoja Jurinta Razinskienė pasakoja, kad prieš keletą metų gyventojams priklausančioje dalyje buvo atliktas remontas, sumontuotos judesio lempos. Ji svarsto, kad gyventojams tikriausiai tenka mokėti ir už šiame pastate įsikūrusius mokyklos nuomininkus – siuvyklą, kino centrą „Garsas“.
„Mes esame įkaitai, turime tik kontrolinius skaitiklius. O kiek sunaudojama elektros bendroms reikmėms, nežinome. Turėtų būti aišku, už ką mokame, bet šiuo atveju su mumis mokymo įstaiga net nesiteikia bendrauti. Kažkodėl mus laiko antrarūšiais žmonėmis“, – guodėsi J. Razinskienė.
Pasak moters, jau prieš porą metų keltas klausimas dėl individualių elektros skaitiklių, tačiau apskaičiuotos neadekvačiai didelės jų įrengimo kainos – kone po penkis tūkstančius eurų vienam butui.
„Jau dešimt metų čia gyvenu, ir vis kyla bėdų. Kai tik ateina šildymo sezonas, neskuba paleisti šildymo. Iki pat paskutinės minutės laukia ir niekam nerūpi, kad pažeidžiamos higienos normos. Prieš keletą metų trūkus vamzdžiui dėl trumpojo jungimosi ir Mokymo centro neveiklumo vos pavyko išvengti gaisro“, – pasakojo J. Razinskienė.
Brangi išeitis
Daugiabučio dalį, kuriame butus išsipirkę gyventojai, administruojančios bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ vadovas Ipolitas Skukauskas teigė, kad jie patys spalio 10-ąją Panevėžio mokymo centrui išsiuntė paklausimą, kaip gyventojams skaičiuojamas mokestis už elektrą. Atsakymo tebelaukia.
Pasak jo, elektros sąskaitos šiame name – itin opi problema. Jau ne kartą dėl to buvo šaukiamas gyventojų susirinkimas, siūloma alternatyva – įsirengti savo elektros skaitiklius ir taip tapti nepriklausomiems nuo Panevėžio mokymo centro.
„Gyventojams buvo siūlomas sprendimas atsijungti nuo Mokymo centro, tačiau jie atsisakė, nes tai kainuoja didžiulius pinigus“, – sako I. Skukauskas.
Viešųjų pirkimų rėmuose
Panevėžio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja infrastruktūrai Laura Galiauskienė paaiškino, jog įstaiga elektrą perka per viešuosius pirkimus. Pagal dabartinę sutartį vienos kilovatvalandės kaina su PVM – 36 centai. Tokią kainą turi mokėti ir gyventojai.
„Gyventojai norėtų už elektrą mokėti mažiau, tačiau kitokių būdų rasti elektros tiekėją kaip viešieji pirkimai įstaiga neturi. Gyventojams siūlyta įsirengti skaitiklius, bet jie atsisakė, o mes negalime investuoti į privačią nuosavybę“, – kalbėjo pavaduotoja.
Pasak jos, elektros sąskaitos išrašomos pagal rūsyje esantį kontrolinį skaitiklį. Jis fiksuoja tiek gyventojų butuose, tiek pirmojo ir antrojo aukštų bendrose patalpose išnaudotą elektrą. Kino centras „Garsas“ ir siuvykla turi atskirus kontrolinius skaitiklius.
Našta mokyklai
Panevėžio mokymo centro direktorius Donatas Bakšys irgi pabrėžia, kad jei gyventojų netenkina elektros kaina, jie turi kitą išeitį – įsigyti autonominius skaitiklius. Pasak direktoriaus, visas didžiulis pastatas – ir mokymo bazės, ir bendrabutis ruošiamas parduoti. Gautus pinigus planuojama investuoti į kitų įstaigos patalpų atnaujinimą.
„Nežinau, ar patys organizuosime aukcioną, ar perduosime Turto bankui, bet mums tokios bazės nebereikia, pastatas mums gerokai per didelis. Nebent įvyks koks sprogimas ir norinčiųjų mokytis padaugės kelis kartus, tuo labai abejočiau“, – sako D. Bakšys.
Pasak jo, mokymo bazės ir bendrabutis Klaipėdos gatvės gale statyti dar sovietmečiu, nuo to laiko patalpos patvarkytos tik kosmetiškai, todėl jų išlaikymas mokyklai – sunkiai pakeliama našta. Jau pora kartų dėl senų inžinerinių sistemų teko šalinti avarines situacijas.
„Sėdantys pamatai, įtrūkusios sienos, supuvę vamzdynai. Tai sovietmečio statinys, reikalauja kapitalinio remonto. Kiekvieną mėnesį jo išlaikymas mums neša dešimtis tūkstančių nuostolių. Bandome ieškoti galimybių, kaip bent iš dalies išjungti šildymo sistemą. Bet ten dalis gyvenamųjų būstų, patalpas nuomojasi ir kino centras „Garsas“, siuvykla, tad visai išjungti šildymo negalime. Tai didelė problema, kuri reikalauja sprendimo“, – pripažįsta D. Bakšys.
Kuo greičiau
Didžiulis, daugiau kaip 5000 kv. m pastatas, kadaise buvę pilnas mokinių, pernai ištuštėjo – bendrabutyje gyvenę mokiniai ir karo pabėgėliai iš Ukrainos perkelti į bendrabutį Danutės gatvėje. Nebevyksta ir mokymo procesas. Kartais dar organizuojami mokymai čia įrengtose virtuvėse, tačiau, tikina direktorius, ir be jų mokykla puikiai išsiverstų. Pastatus prižiūri vienas darbuotojas.
„Aš pats norėčiau tuos pastatus parduoti kuo greičiau, bet parengti investicinį projektą gali užtrukti ir iki metų“, – svarsto D. Bakšys.