Pasak jų, vertėtų gerai paanalizuoti jau turimos saulės elektrinės įrangą, kaupiklių integravimo galimybes ir atsiperkamumą, be to, rekomenduojama atkreipti dėmesį į gautos valstybės paramos sąlygas.
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas „Delfi‟ komentuoja, kad kaupikliai gali suteikti įvairių galimybių vartotojams, tačiau reikia turėti omenyje įrangos ir tinklo sąlygas.
„Dingus elektrai žmonės namie vis tiek galėtų ją turėti, jeigu turi bateriją. Antras dalykas, jie sutaupytų lėšų, nes nereikėtų mokėti pasinaudojimo tinklais mokestį – tiesiog susitaupo apie 5 centai. Kitas dalykas – jeigu neužtenka iš saulės elektrinės, tai jie galėtų užsikrauti pigesnės elektros naktį ir vartoti dieną, kai yra brangesnė elektra. Čia tiems, kurie turi su birža susietą kainą‟, – komentavo V. Milėnas.
Kita vertus, anot jo, norint įsirengti bateriją namie, reikia turėti „protingą“ inverterį (keitiklį), kuris sugebėtų dirbti ir su baterija, ir su saulės elektrine ir, svarbiausia, galėtų dirbti tada, kai atsijungia tinklas, „izoliuotoms sąlygomis‟.
„Jeigu žmogus gavęs paramą elektrinės įrengimui: pagal taisykles APVA draudžia pakeisti inverterį. Pavyzdžiui, jeigu noriu didintis galią arba įsirengti baterijas – sako, kad jeigu gavai paramą, negali keisti inverterio. Kas iš karto yra didžiulis trukdis.
Žmogus gali norėti pasididinti galią, įsirengti bateriją, tai tiesiog, pagal mane, reikėtų peržiūrėti tas paramos taisykles ir kad būtų galima keisti į ne mažesnės galios inverterį, tai tada būtų daug paprasčiau‟, – sako jis.
„Mano žiniomis, didžioji dalis inverterių turi būti keičiama, jeigu įrengiama baterija‟, – pridūrė V. Milėnas.
Inverteris keičia saulės elektrinės nuolatinę srovę (DC) į kintamąją (AC).
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) tarybos narys Mantas Volkus sako, kad anksčiau (prieš 2–3 metus) saulės elektrines įsirengę gaminantys vartotojai yra įpareigoti bent 5 metus eksploatuoti saulės elektrinių įrangą, kurios įsigijimui buvo skirta APVA parama.
„Dauguma tuomečių inverterių neturėjo integruotos funkcijos valdyti baterijų sistemas, todėl iš esmės jie dabar turėtų būti pakeisti kitais.
Reikėtų akcentuoti, kad tuomet elektros energijos kaina vartotojams buvo bent 4–5 kartus mažesnė, todėl saulės elektrinių atsiperkamumo rodikliai buvo gerokai prastesni – visa tai lėmė laikytis biudžeto renkantis saulės elektrinių įrangą, pavyzdžiui, neužsisakant baterijų valdymo funkcionalumo, kuris tuomet dar ir nebuvo toks populiarus‟, – sako M. Volkus.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius, paklaustas, ar gavus paramą saulės elektrinei galima keisti inverterį, sako, jog yra įvairių situacijų ir jos priklauso nuo techninių sprendimų, kuriuos įgyvendino pareiškėjas.
„Jei pradžioje įsirengė mažesnės galios elektrinę ir vėliau sugalvojo jos galią pasididinti, galima statyti papildomą inverterį (reikiamai elektrinės galiai) ir gauti už jį finansavimą.
Jei pareiškėjas įsirengė mažesnės galios elektrinę, bet numatė ateityje ją didinti ir įsirengė iš karto didesnės galios inverterį, tuomet pasididinus elektrinės galią pareiškėjams buvo sudaryta galimybė gauti finansavimą tik elektrinės modulių įsirengimui (be inverterio)‟, – kalba jis.
Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje artėja prie 40 tūkst.:
Kalbėdamas apie baterijų įsirengimą, APVA atstovas pažymėjo, kad reikia įsivertinti technines galimybes.
„Atkreiptinas dėmesys, kad jau turimos saulės elektrinės keitiklis (inverteris) turi būti suderinamas su elektros energijos kaupikliu‟, – sako jis.
„Dėl inverterių, tai visa įranga, kuri įsigyta su gautu finansavimu, turi būti išlaikyta 5 metus. Tačiau dėl to, kad anksčiau įsigyta įranga gali būti nepritaikyta kaupikliams, taip pat gali būti keli skirtingi techniniai sprendimai – tame tarpe ir statomas papildomas inverteris‟, – apie baterijų prijungimą kalbėjo J. Balkevičius.
Jis aiškina, kad jeigu inverteris nėra suderinamas su energijos kaupikliu, tuomet turi būti ieškomi galimi techniniai sprendimai, tai yra, modernizuoti esamą inverterį, įrengti papildomą ar apskritai keisti esamą inverterį.
V. Milėno teigimu, pagrindinis dalykas, kuris nulemia inverterio kainą, yra galia.
„Tai čia jau individualiai – gali būti nuo penkių iki 30 kilovatų. Standartinis tai 1,5 tūkst. eurų. 7–8 (kilovatų)‟, – sako V. Milėnas.
Tik žvelgiantiems į ateitį entuziastams?
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, jau kurį laiką įsirengęs bateriją, sako, kad net ir su gausia valstybės parama reikia gerai įsivertinti, kiek apsimoka diegtis tokią sistemą.
„Objektyviai šiuo metu investuoti į bateriją, netgi su pakankamai didele valstybės parama, neapsimoka. Finansiškai neatsiperka buitiniam vartotojui. Tad iš esmės žmonės, kurie perka baterijas ir stato, jie tai daro arba dėl to, kad tai jiems įdomu, smalsu, įdomios naujovės, arba jie žiūri porą metų į priekį, kai situacija pasikeis‟, – sako energetikos ekspertas.
Anot jo, situacija vis dėlto keisis – turėtų atsirasti daugiau galimybių gyventojams dalyvauti visos energetikos sistemos veikloje.
„Baterijų atsiperkamumas didės dėl vėjo, saulės elektrinių Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse. Vis labiau pradeda svyruoti elektros energijos kaina, atsiranda sisteminių paslaugų rinka, balansavimo paklausa auga. Žiūrint į 2–3 metų perspektyvą, tai, kas dabar, atrodo, neatsiperka, tai manau, kad atsipirkinės‟, – prognozuoja jis.
V. Milėnas svarsto, kad baterijos yra visiškai naujas elementas buitinių vartotojų segmente, tad pirmasis kvietimas leido pamatyti žmonių reakciją, o dalis jų yra entuziastai. Vėliau, žmonėms skaičiuojant atsipirkimą, paklausa gali sumažėti.
„Tas 1 mln. eurų reiškia, kad išbandė tie žmonės, kuriems technologiškai įdomu bandyti naujus dalykus. (...) Tikėtina, kad bus mažesnė paklausa tolimesniuose etapuose‟, – sako V. Milėnas.
LSEA ekspertas M. Volkus abejoja, ar visi pareiškėjai tinkamai įvertino galimybes.
„Paramos buitiniams kaupikliams tvarka sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau vargu, ar visi pareiškėjai tinkamai pasvėrė visas kaupiklių teikiamas naudas. Juk šiuo metu galiojanti gaminančio vartotojo tvarka iš esmės paremta perteklinės elektros energijos „saugojimu“ pas elektros tiekėją (pasinaudojus ESO tinklu), o ne kaupiklyje.
Ir ši galiojanti tvarka suteikia galimybę sukauptą energiją „persinešti“ iš vasaros į žiemą gana pigiai – joks buitinis kaupiklis tos funkcijos neatliks, nes jo ribota talpa leis energiją geriausiu atveju „persinešti“ tik iš dienos į naktį‟, – teigia M. Volkus.
„Tačiau daugėja atvejų, kai ESO dėl techninių tinklo apribojimų kelia papildomus reikalavimus gaminančių vartotojų elektrinėms – pavyzdžiui, leidžia įsirengti 10 kW (suminę saulės modulių) galią, tačiau į ESO tinklą leidžia generuoti tik 8 kW. Tokiose situacijose kaupiklis gali praversti – virš 8 kW generuojama galia būtų neprarasta, o nukreipta į kaupiklį, ir vėliau (pavyzdžiui, vakare arba naktį) suvartota‟, – sako ekspertas.
Ir vis dėlto – toks išmanus energijos vartojimas reikalauja ne tik įrangos (kaupiklių) ir vidinio vartotojo tinklo optimizavimo, bet ir specifinių žinių bei įgūdžių.
„Belieka sulaukti atsiliepimų iš gaminančių vartotojų, kurie pasinaudos esama paramos kaupikliams tvarka ir pradės eksploatuoti saulės elektrines kartu su energijos kaupikliais‟, – sako jis.
Pati APVA taip pat rekomenduoja prieš imantis sprendimų įsivertinti technines galimybes įsirengti vieną ar kitą įrangą ir kad būtų galima suderinti ir pritaikyti ją tarpusavyje.
Taip pat ne mažiau svarbu prieš planuojant diegti įrangą gauti reikiamus leidimus ar technines sąlygas ir įvertinti, ar visus keliamus reikalavimus bus galima įvykdyti.
Agentūra prieš mėnesį paskelbė, kad gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, paraiškas kompensacijoms už kaupimo įrenginių įsirengimą visai skirtai sumai – 1 mln. eurų – pateikė per vieną dieną.
Iš viso sulaukta 290 paraiškų už daugiau kaip 1,22 mln. Eur. Iš jų finansuojama 995,5 tūkst. Eur.
Tokia parama buvo suplanuota pirmą kartą, o pasibaigus kvietimui skirtai sumai jis, kaip numatoma, sustabdytas, nors agentūra buvo pasiruošusi laukti paraiškų ir iki kitų metų birželio 19 dienos.
„Šiais metais tokie kvietimai nėra numatyti. Finansavimas kaupikliams gali būti kitų metų pirmą pusmetį‟, – komentavo J. Balkevičius.
Didžioji dalis gyventojų planuoja įsirengti 10 kWh energijos kaupiklius, o vidutinė prašoma kompensacinės išmokos suma siekia beveik 4200 eurų.
Pagal šią priemonę gyventojams bus teikiamos kompensacijos už geležies fosfato arba ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį. Maksimali kompensacinė išmoka bus teikiama už iki 10 kWh galios įrenginį.
„Turint elektrinę ir įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginį perteklinė elektros energija, kuri nesunaudojama, momentaliai yra kaupiama ir panaudojama tuomet, kai jos reikia. Tai leidžia susimažinti elektros energijos pasaugojimo kaštus‟, – pranešime rašė agentūra.
Išmoka bus apskaičiuojama pagal fiksuotą įkainį už 1 kWh elektros energijos kaupimo įrenginio galią. Įrengtam ličio geležies fosfato kaupikliui nustatytas fiksuotas įkainis – 450,26 euro, o ličio jonų kaupikliui – 391,08 euro dydis.