Kelia klausimų
Štai Vilniaus rajone 40 kv. m. bute gyvenantis skaitytojas teigė už gruodį gavęs 75 Eur sąskaitą, nors, kaip tikino, beveik visą mėnesį oro temperatūra laikėsi pliusinė ir nukritusi iki neigiamos buvo vos keletą naktų.
„Koks gi auksinis biokuras pas mus? Net bijau įsivaizduoti, kokią sąskaitą gaučiau, jei kartais žiema visgi prasidėtų ir ateitų 20 laipsnių šaltis“, – stebėjosi jis.
Didelėmis šildymo sąskaitomis stebėjosi ir kitas skaitytojas iš Kauno.
„Šalčių nėra, o sąskaitos tokios, kaip esant 10 laipsnių šalčio. Už gruodį nerenovuotame name, 45 kv. m bute, – 19,12 Eur“, – sakė jis.
Tiesa, dėl šildymo kainų piktinosi ne visi gyventojai. Štai Vilniuje gyvenanti Kotryna (asmuo red. žinomas – DELFI) portalui teigė, kad už šildymą nerenovuotame 63 kv. m senos statybos bute 2018 m. gruodžio mėn. mokėjusi 89,12 Eur, tačiau 2019-ųjų gruodį šildymas tekainavo 62,95 Eur.
Kad šiluma pigesnė nei pernai, redakcijai pasakojo ir Raseiniuose gyvenanti Adelė.
„Namas statytas 1977 m., yra 45 kv. m, nerenovuotas. Praeitą mėnesį už šildymą mokėjome 35 Eur, o 2018 m. gruodį – 50 Eur“, – lygino ji.
Tiesa, kaip skyrėsi šildymo kaina, ji aiškino teiravusis ir pažįstamų raseiniškių. Jie šį šildymo sezoną sakė už šildymą taip pat mokėję mažiau.
Už gruodį – 20–24 proc. mažesnės sąskaitos
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausioji specialistė Ramunė Gurklienė DELFI pasakojo, kad šį šildymo sezoną gyventojai turėjo sulaukti daug mažesnių sąskaitų, mat tam įtakos turėjo tiek kritusios biokuro kainos, tiek šiltesnis klimatas.
„Šilumos kainas žemyn truktelėjo beveik trečdaliu atpigęs kuras (biokuras ir gamtinės dujos). Todėl galutiniai mokėjimai už šilumą lapkritį buvo apie 24 proc. mažesni“, – tikino ji.
Specialistė patikino, kad ne mažiau įtakos turėjo ir šiltesnis gruodis. Temperatūra, lyginant su 2018 m. gruodžiu, jos teigimu, tą patį mėnesį 2019-aisiais buvo didesnė 4 laipsniais.
„Gruodį sąskaitos už šildymą Lietuvoje vidutiniškai apie 20–24 proc. turėjo būti mažesnės nei 2018 m.“, – skaičiavo ji.
Kalbant bendrai, per metus, nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., vidutinė šilumos kaina šalyje mažėjo 13,2 proc. ir kito nuo 5,85 euro ct/kWh su PVM iki 5,08 euro ct/kWh su PVM.
Daugiausia, kaip skelbė Šilumos tiekėjų asociacija, šildymo kainos mažėjo Birštone (25proc.), Vilkaviškyje, Mažeikiuose (apie 18 proc.), Vilniuje, Kaišiadoryse, Šilutėje (apie 16 proc.).
R. Gurklienė su DELFI taip pat sutiko pasidalyti lentele, kuri rodo, kaip vidutiniškai pagal būsto atnaujinimą ir metus galėjo skirtis šildymo kainos nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų gruodžio.
Tiesa, buvo aiškinama, kad ne mažiau įtakos šildymo sąskaitoms gali turėti ir energetinė pastato kokybė.
„Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės.
Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu“, – buvo rašoma anksčiau asociacijos platintame pranešime.
Pigiau – ir Vilniuje
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) komunikacijos vadybininkas Aidas Praninskas taip pat paskaičiavo, kiek vidutiniškai už 60 kv. m. šildymą daugiabutyje vilniečiai mokėjo 2019-ųjų ir 2018-ųjų gruodžio mėnesiais.
„Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti: šiais metais gruodžio mėn. mokėjimai už šildymą yra žymiai mažesni. Tai lėmė pagrindiniai du veiksniai – vidutinės lauko oro temperatūros ir šilumos kainos pokyčiai“, – teigė jis.
Specialistas pažymėjo, kad svarbu atkreipti dėmesį, jog vidutinė lauko temperatūra lemia tik šilumos poreikį, reikalingą šildymui užtikrinti.
„Iš pateiktų duomenų matyti, jog vidutinės faktinės šildymo sąnaudos sumažėjo 19 proc. Tai atitinka ir vidutinės lauko temperatūros pasikeitimą. Jei darytumėme prielaidą, kad butuose buvo palaikoma 18°C patalpų temperatūra, tuomet tiek ir turėjo sumažėti ((3,5 °C /(18 °C – (-1,5 °C))×100 gauname 18 proc.“, – skaičiavo jis ir pabrėžė, jog tai ne visos Lietuvos vidurkis, bet būtent Vilniaus miesto.
Taip pat jis pažymėjo, kad Vilniaus miestas šiuo metu šildosi pigiausiai iš visų didžiųjų Lietuvos miestų.
„Mūsų generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano teigimu, tokią situaciją iš esmės lėmė Vilniaus šilumos tinklų itin sklandus ir efektyvus biokuro pirkimo organizavimas. Artimiausiais mėnesiais tokia tendencija turėtų išlikti, tačiau, žvelgiant į tolimesnę metų eigą, brangstant biokurui, brangtų ir šilumos kaina“, – sakė jis.