Taupymo priemonės suskaidytos į tris grupes: elgsenos priemonės (leistų sutaupyti 5-20 proc. energijos), greitai atsiperkančios priemonės (10-30 proc.), ilgalaikės priemonės (30-50 proc.).
„Gyventojams patogesnė, suprantamesnė forma. Mūsų siekis yra, kad tai būtų „gyvas“, naudojamas dokumentas. Jeigu jums kaip gyventojui kyla klausimų, ką galėtumėte padaryti, kad sutaupytumėte ir išleistumėte mažiau, jūs galėtumėte atsidaryti ir patogia forma vienoje vietoje rasti nuolat atnaujinamą informaciją“, – teigia agentūros patarėja Agnė Bagočiutė.
Gyvenimo komforto pabloginti neturėtų
Pasak agentūros, aktyvių veiksmų ėmęsis gyventojas gali pasiekti net 20-60 proc. mažesnes išlaidas, lyginant su gyventoju, kuris nesiima jokių veiksmų.
Energetikos efektyvumo analitikas Ričardas Masiulionis pristatė kelis energijos taupymo ir sąnaudų mažinimo veiksmus: apsižvalgyti, įsigilinti, nešvaistyti ir investuoti.
„Raginame apsižvalgyti: gyventojų atvejui išskyrėme tris pagrindines veiksmų grupes: dirbti nuotoliniu būdu, taupymo potencialas gali siekti 15 proc. Toliau – temperatūros patalpose mažinimas – taupymo potencialas 5-10 proc. Efektyviai naudotis skalbimo mašina – galima sutaupyti iki 10 proc. energijos. Pabrėžtina, kad raginimas apsižvalgyti ir keisti įpročius nepakeis per daug gyvenimo komforto“, – sako R. Masiulionis.
Kita veiksmų grupė yra įsigilinti ir sužinoti, kas daugiausia vartoja elektros iš prietaisų.
„Plaukų džiovintuvas kilovatvalandę sunaudotų per 25 minutes, LED lemputė – per 142 val. Didžiausias efektas bus keičiant elgseną, išjungiant galingiausius prietaisus. Viena kartą išjungus virdulį ar užpylus mažiau vandens galima sutaupyti daugiau nei keliskart išjungiant LED lemputes“, – sakė ekspertas.
Dar viena grupė veiksmų yra energijos nešvaistymas: prietaisų ir sistemų atnaujinimas. Tarkime, pašalinti nesandarumus languose, duryse; neužstatyti šildymo prietaisų (radiatorių) baldais ar kitais daiktais; prižiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemas.
Galiausiai yra skatinamas namų modernizavimas, elektromobilių įsigijimas.
Agentūra žada, kad bus įdiegta ir telefono linija taupymo klausimams gyventojams.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė prieš savaitę pritarė Energetikos ministerijos siūlomoms energijos taupymo priemonėms ir rekomendacijoms, kurios leistų per dvejus metus išlaidas energetinėms sąnaudoms sumažinti 800 mln. eurų.
Ministerija skelbė, kad iš viso energetinio efektyvumo didinimui per paramos priemones 2021-2027 metais bus skirta 1,3 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.
LEA teigia, kad rengdama savo planą ministerija vadovavosi ir agentūros rekomendacijomis. Lietuvos energetikos agentūros patarimai pateikiami jos interneto svetainėje.
„Išskirtinumas tas, kad prie visų priemonių, kur yra valstybės pagalba, yra nuoroda tiesiai, kur ta pagalba pristatoma“, – apie agentūros pristatomas priemones kalba jos direktorius Virgilijus Poderys.
Įvertino dujų kainų perspektyvą
LEA energetinio saugumo projektų vadovas Vytautas Budreika teigia, kad ateities sandoriai rodo, jog pastebimas dujų kainos kritimas numatomas tik po pusantrų metų. Su dujų kaina glaudžiai susijusi ir elektros rinkos kaina.
„Trumpai pasižiūrėjome, kaip ateities sandoriai atrodo šiuo metu. Ženklesnį dujų kritimą prognozuoja 2024 pavasarį, o į 2021 metų kainas – 40 eurų už MWh – grįšime nebent 2027 metais. Bet tai tik rinkos dalyvių nuomonė‘, – kalbėjo V. Budreika.
Europoje dujų saugyklos, nepaisant dujų srauto nutraukimo „Nord Stream“ dujotiekiu, užpildymas jau pasiekė 80 proc., jis tęsiasi ir jau spalį gali pasiekti 100 proc. Tačiau Latvijos Inčukalnio dujų saugykla užpildoma vangiai.
„Kalbant apie Klaipėdos SGD terminalą, kaip pagrindinį dujų šaltinį Baltijos šalyse, jo panaudojamumas pradėjo augti nuo karo pradžios. Šiemet per sausio-rugpjūčio mėnesius per terminalą importuota daugiau dujų nei 2019-2021 metais. Šie metai terminalui bus rekordiniai.
Tačiau tai nereiškia rekordinių metų Inčukalnio saugyklai (...) Iki šildymo sezono nepavyks pasiekti net 60 proc.“, – sako V. Budreika.
Anot jo, Baltijos šalims dujų žiemą turėtų užtekti.
„Matome, kad bent teoriškai dujų turėtų užtekti. Jeigu atsiranda Suomijos ir Estijos terminalas, situacija turėtų būti lengvesnė“, – sakė ekspertas.
LEA nurodo, kad pirmajai šildymo sezono pusei šalyje įsigyta beveik dvigubai daugiau biokuro nei ankstesniais metais tuo pačiu laiku (38 proc. dabar, kai pernai tuo pačiu metu buvo 22 proc.). Tiesa, biokuro kaina auga.
Bendrovė „Ignitis“ yra įsigijusi dujų užtikrinti tiekimą buitiniams vartotojams. Šilumos gamintojai yra įsigiję dujų žiemai, tačiau dauguma už jas mokės ne iš anksto sutarta kaina, o tuo metu būsima biržoje kaina. Vilnius įsigijo mazuto šildymui, kad pakeistų brangstančias dujas.
Europos Komisijai pateikus siūlymų dėl energijos kainų mažinimo, V. Poderys teigia, kad palankesnis Lietuvai siūlymas būtų dujų kainos „lubų“ nustatymas, o ne nedujinių elektros gamintojų viršpelnio skirstymas.
„(Galima) daryti intervenciją į elektros arba į dujų rinką. Pritarčiau ekspertų pusei, kad reikia daryti intervenciją į dujų rinką. Pirėnų pusiasalyje atpigino (dujų kainą – red.) dujiniams generatoriams. Tada persidavė į elektros rinką.
Pratęsiant intervenciją į elektros rinką, kur paimami ekstra pelnai iš nedujinių generatorių, tai pasikartosiu, kad mes neturime, iš ko paimti ir nesame garantuoti, kad eksportuojančios (elektrą) šalys norės dalintis pajamomis“, – teigia V. Poderys.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad ES planuoja „gilią ir visapusišką“ elektros energijos rinkos reformą, siekdama įveikti energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, praneša ELTA.
Tarp numatomų priemonių – elektros gamintojų pelno ribojimas, kuris leistų surinkti 140 mlrd. eurų ir „sušvelninti“ dideles kainas vartotojams. Kitos priemonės apima energijos normavimą, laikiną valstybės pagalbą ir dujų bei elektros kainų atsiejimą. Apie dujų kainų ribojimą šįkart nekalbėta.
Idėja apmokestinti elektros gamintojų ne iš dujų pelną skirta nukreipti pinigus namų ūkiams ir įmonėms, kad jos galėtų atlaikyti susidariusią padėtį. Lietuvos Energetikos ministerija teigia, jog minėtas siūlymas šaliai netinka.
Europoje kalbama ir apie iškastinio kuro (dujų, anglies) sektoriaus įmonių neplanuoto pelno perskirstymą, taip pat dujų iš Rusijos (arba apskritai importuojamų dujų) kainų ribojimą, apie dujų, naudojamų elektros generacijai, kainų „lubas“ ir kita.