Sostinės Žvėryno mikrorajono gyventojai jau keletą metų samdo šilumos punktą prižiūrintį žmogų. Taučiau daugeliui daugiabučių gyventojų šiemet bus pirmas sezonas, kai punkto paruošimu šildymui rūpinsis ne šilumininkai, o jie patys. Šilumininkai sako, kad jie šilumą tieks bet kokiu atveju, ar punktai bus sutvarkyti, ar kiauri.
Daugiabučių bendrijos skundžiasi, kad ant gyventojų pečių gula nauja milžiniška finansinė našta. Esą nors šilumininkai sumažino šilumos kainą, specialūs fondai punktų priežiūrai nebūdavo kaupiami, tad žmonėms prieš šildymo sezoną teks smarkiai pakratyti kišenes.
„Šilumos kaina sumažėjo 2 centais, tačiau išlaidos gyventojams padidėja 2-3 ar daugiau litų, o visam namui galbūt ir keliasdešimt tūkstančių litų“, - apie išlaidas šilumos punktų priežiūrai sako asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis.
Patirties su nepriklausomais šilumos punktų prižiūrėtojais turinčių Žvėryno gyventojų atstovas pasakoja, kad paruošti punktus sezonui nėra sudėtinga. Tačiau bėda ta, kad šilumininkai vis dar turi nuotolinio valdymo sistemas ir nesidalina specialiais kodais, todėl nauji prižiūrėtojai negali tinkamai kontroliuoti šilumos punktų.
„Punktą reikia visą suderinti, kad jis dirbtų efektyviai ir vartotų kuo mažiau šilumos, kad jos paskirstymas būtų subalansuotas, kad punktas reaguotų į temperatūros pasikeitimus“, - sakė Žvėryno gyventojų atstovas.
Daugiabučių gyventojai už šilumos punktų paruošimą sezonui, priežiūrą bei remontą atsakingi tapo praėjusį rudenį priėmus šilumos ūkio pataisas.