Boleslovas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako sumokėjęs 6 tūkst. eurų už 10 kilovatų elektrinę ir nuo pat pradžių negali ja naudotis. Dabar tenka susirašinėti ir skambinti operatoriui, aiškinantis, kaip spręsti problemą.
„Sumokėjau pinigus, gavau iš ESO leidimą ją statytis. Būna, kad elektrinė išsijungia 5 kartus per dieną. Kartais išsijungia net valandai laiko: kaip aš suprantu, nes įtampa nenukrenta iki reikiamo lygio“, – sako pašnekovas.
Jo atsiųstame paveiksle matyti iki 0 krentanti kreivė, reiškianti, kad pakilo įtampa ir elektrinė atsijungė.
Anot jo, net nepavykdavo registruoti gedimo, nes būtent tuo metu įtampa buvo gera.
„Jeigu jų tinkle įtampa yra 255 V, o pavyzdžiui, mano elektrinės inverterio nustatymuose padaryti 254 V, mano įtampa negali pas juos patekti, nes pas mane įtampa yra žemesnė negu pas juos tinkle. Tada elektrinė automatiškai išsijungia, ji daro perkrovimą. Jeigu po 10 minučių įtampa grįžta į reikiamą, tada mano elektrinė vėl jiems paduoda“, – poziciją aiškina Boleslovas.
Bendrovė: atlikome visus įmanomus veiksmus
Pasak gaminančio vartotojo, iš pradžių ESO teigęs, kad tai yra elektrinės rangovų problema.
„Dabar jie jau permėtė ant „Litgrid“, bet ESO man mėnesį niekaip nepripažino. Aš kviesdavau, kad jie fiksuotų gedimą. Taip, jie atsiunčia savo avarinę tarnybą, kuri vakarop pamatuoja tą įtampą, kai negaminu ne tik aš, bet ir kiti vartotojai“, – sako jis.
Iš vartotojo susirašinėjimo su ESO birželio mėnesį matyti, kad bendrovė pradžioje siūlė gedimo ieškoti vartotojo tinkle, nes „pagal „Smart“ skaitiklio (išmaniojo skaitiklio – red.) duomenis elektros tinklų įtampos charakteristikos atitinka standartą, įtampos kinta nuo 226 V iki 252 V, gedimo turėtumėte ieškoti savo tinkle“.
Ilgainiui atėjo atsakymas, kad problema yra už vartotojo tinklo, tačiau ESO neturi tam įtakos:
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) komentuoja „Delfi“, kad atliko visus įmanomus veiksmus.
„Kliento situaciją žinome, nes jau kreipėsi į mus šiuo klausimu. Pasikreipus klientui, mes atlikome visus įmanomus veiksmus iš savo pusės: buvo perstatyta transformatoriaus padėtis, revizuoti kontaktai. Daugiau veiksmų atlikti iš savo pusės negalime.
Problema kyla dėl perdavimo tinkle vykstančios 110 kV (aukštos įtampos) rekonstrukcijos. Mūsų dispečeriai kreipėsi į „Litgrid“ atstovus ir informavo apie klientui kylančią problemą“, – sakoma atsakyme.
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ turi savo poziciją.
„Už įtampos reguliavimą žemos įtampos tinkle atsakingas ESO. „Litgrid“ 110/10 kV Varėnos transformatorių pastotėje įtampos ESO klientams nereguliuoja“, – teigia bendrovė.
Nerimauja dėl buitinės technikos
Boleslovui nerimą kelia ir technikos gedimų rizika.
„Kartais dėl per didelės įtampos mirksi lemputės, išsijungia elektros prietaisai“, – sako vyras.
Anot jo, kol kas niekas nesugedo, bet nelabai aišku, kas atsakys, jeigu taip nutiks.
„Šita bėda yra ne tik saulės elektrinės vartotojų, bet visų žmonių, kurie yra prijungti prie tos transformatorinės. Tiesiog žmonės nesimatuoja“, – teigė pašnekovas, paaiškinęs, kad problemą pamatė būtent todėl, jog turi periodiškai atsijungiančią elektrinę.
Rugsėjo pabaigoje situacija pasikeitė nedaug.
„Mąsčiau kreiptis į VERT, tačiau dėl didelio užimtumo darbe nerandu laiko pateikti dokumentus (…). (Dabar – red.) lyg mažesnės problemos su elektrine, bet manau, tik dėl to, kad mažesnė jos gamyba“, – antradienį komentavo jis.
Ekspertas: problemos nenorima pripažinti
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas „Delfi“ sako, kad problema egzistuoja.
„Žinote, ne taip dažnai tokių atvejų pasitaiko, bet keletas nusiskundimų yra buvę. Mūsų turimomis žiniomis, taip nutinka tada, kai ESO tinklas negali priimti pagamintos elektros, tada tiesiog atjunginėja ir už tai išeina: saulė šviečia – šuoliai žemyn iki nulio. Kažkiek laiko prabūna, vėl pradeda krauti. Jeigu debesuotu oru, tai ta kreivė karposi, bet ji niekada nekrenta iki nulio. Bet jei krenta iki nulio, tuomet (reiškia, kad – red.) nepriima ESO tinklas“, – sako V. Milėnas.
Tačiau gerų žinių vartotojams, susidūrusiems su šia problema, kol kas jis neturi.
„Mano turimomis žiniomis, ESO to pripažinti nenori ir šiaip žmonės, kurie turi tokią problemą, jie pakankamai vargsta ir sunkiai sprendžia problemą. Stumdo (juos): tai kaltas diegėjas, tai kaltas dar kažkas, bet iš principo tai priežastis turėtų būti tokia“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, jeigu minėta kreivė krenta iki nulio, gali tekti pakoreguoti inverterio (įtampos keitiklio) reguliavimą, aiškintis su diegėjais, bet dažniausiai tikėtina, kad tai yra tinklo problema.
„Panelė visą laiką gamina tą patį, jeigu šviečia saulė. Tada, kiek išduoda į tinklą, jau priklauso nuo inverterio ir jo sąveikos su išoriniu tinklu. Jeigu užblokuoja ir negali paimti, nepaima pagamintos elektros nė kiek, tuomet kreivės, kurias gaminantys vartotojai mato savo programėlėse, krenta iki nulio“, – sako V. Milėnas.
Pasak jo, sunku pasakyti, ar paūmės šita problema, nes ji priklauso nuo vietovės ir tinklų būklės joje.
„Tai priklauso nuo to, koks transformatorius aptarnauja, kokie ten ateina tinklai, kada jie buvo renovuoti, galbūt per kokią avariją, remontą sumažinti laidų skerspjūviai. Na, daugelis variantų, bet šiaip mes jau daug kartų kalbame, kad galėtų būti finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų“, – teigė V. Milėnas.
Pasak jo, ESO iš savo pelno taip pat galėtų rimčiau užsiimti tinklų plėtra.
Į tinklus žada investuoti milijardus
Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ birželį pranešė, kad jos antrinė bendrovė ESO atnaujino skirstomųjų tinklų 10 metų (2024–2033 metų) investicijų planą ir teikia jį viešajai konsultacijai bei derinimui rinkos Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT).
Projekte numatytas 1,4 karto – iki 3,5 mlrd. eurų – investicijų augimas, palyginti su ankstesniu VERT teiktu derinti 10 metų investicijų planu (2,5 mlrd. eurų, 2022–2031 metų laikotarpiu). Suplanuotų investicijų finansavimui ESO panaudotų skirstymo tarifo, Europos Sąjungos, taip pat nuosavo bei skolinto kapitalo lėšas.
Planuojamos investicijos ir toliau bus nukreipiamos į dvi pagrindines kryptis – tinklo atsparumo ir efektyvumo didinimą bei elektros tinklų plėtrą ir rinkos įgalinimą.
„Litgrid“ (antrinė energetikos holdingo „Epso-G“ bendrovė) teigia, kad per ateinantį dešimtmetį suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą gali siekti apie 2,7 mlrd. eurų (įskaitant ir projektus dėl elektros tinklų naudotojų iniciatyvų, o jų neįskaitant – apie 2,3 mlrd. eurų). Tai numatyta šį birželį paskelbtame Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros plane 2024-2033 metams.
Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 100 tūkst. gaminančių vartotojų.
