„Delfi“ kalbintų Vilniaus gyventojų duomenys rodo, kad sąskaitos mažėjo.
3 kambarių (64 kv. metrų) senos statybos bute Viršuliškėse gyvenanti Lukrecija tik už šildymą (be karšto vandens ir „gyvatuko“) vasarį sumokėjo 127 Eur, o sausį – 140 Eur (prieš metus, atitinkamai, 60 Eur ir 64 Eur).
Aurelija gyvena Karoliniškėse, trijų kambarių bute, kurio plotas yra apie 69 kv. m. Šiemet už vasarį ji sumokėjo 139 Eur, už sausį – 150 Eur (pernai vasarį – 69 Eur). Šios sąskaitos irgi be karšto vandens.
Dovydas, gyventantis Šnipiškėse, 2016 metų statybos namo bute (48,8 kv. m.) sumokėjo už vasarį (su karštu vandeniu) 32,3 Eur, o už sausį – 40,19 Eur.
„Mano namas naujos statybos ir vienas pirmųjų daugiabučių A+ klasės. Šildymas grindinis, reguliuotis galime patys, yra rekuperacinė sistema. Grindiniam šildymui reikia žemesnės temperatūros palaikymui nei radiatoriniam šildymui, todėl naudoja mažiau energijos“, – sakė VŠT klientas Dovydas.
Simona gyvena 2015 metų statybos name, bute su „prisukamu“ centriniu kolektoriniu šildymu, plotas – 48 kv. metrai. Vasarį ji sumokėjo apie 73 Eur, o sausį mažiau – 69 Eur. Tačiau šios sąskaitos yra su karštu vandeniu. Detalizavus jas matyti, kad pastaroji paslauga ir išaugino bendrą sumą. Vien už šildymą vasarį mokėta apie 28 Eur (sausį – 41 Eur).
Julius gyvena Šeškinėje 66 kv. ploto senos statybos bute, jo sąskaita už sausį buvo 205 Eur, už vasarį didesnė – 214 Eur. Jis teigė, kad sumos pateiktos su karštu vandeniu.
„Sąskaitas sudaro ir šildymas, ir karštas vanduo. Ir žmonės, pavyzdžiui, vieną mėnesį būna, kad sunaudoja daugiau karšto vandens, kitą mėnesį mažiau. Tad taip „aklai“ tų sąskaitų nereikėtų lyginti“, – „Delfi“ teigė VŠT komunikacijos vadovė Indrė Trakimitė-Šeškuvienė.
„Mes kaip faktinį pavyzdį naudojame vieną butą Pašilaičių rajone, čia sąskaita už šildymą atpigo 3 Eur, eliminavus karšto vandens kiekį. Šiame rajone namai yra vieni energetiškai neefektyviausių Vilniaus mieste“, – aiškina bendrovė savo komentare.
Pasak jos, sąskaitos dydžiui įtakos turi ne tik oro temperatūra, bet ir daugelis kitų veiksnių, tai ir vėjas, šilumos punkto užduoti parametrai, galimai „parazituojantys“ kaimynai, kurie turėdami techninę galimybę reguliuoti radiatorius užsuka juo iki minimalios padalos, o kitiems butams tenka naudoti daugiau energijos.
Domas gyvena nedideliame daugiabutyje, kuris atitinka energetinio efektyvumo B klasę. Jo žodžiais, „katilinė ultramodernizuota“. Bendras daugiabučio plotas per šešis butus yra 320 kv. metrų. Už vasarį sumokėta apie 265 Eur, o už sausį – 276 Eur (be karšto vandens). Tai yra, vidutiniškai butas sumokėjo po 44 Eur.
„Karšto vandens ruošimo kaštai dažnai būna šiek tiek didesni nei šildymo, nes yra didesnis energijos „pareikalavimas“ techniškai (aukštesni temperatūriniai režimai)“, – aiškino skaitytojas.
Sigita už 92 kv. ploto butą Žvėryne už vasarį gavo 273 Eur, o už sausį – 285 Eur sąskaitas (prieš metus – 108 Eur ir 113 Eur). Tai sumos su karštu vandeniu.
Savo patirtimi pasidalijo ir 150 kv. metrų ploto name Pavilnyje gyvenanti Beata (šilumos tiekėjas nėra VŠT).
„Elektros sąskaita bene vienintelė, nes ir šildymas (geotermija); ir vanduo/nuotekų sistemos savos, tai sumos tokios: sausis – 80 Eur, tačiau tris savaites buvome išvykę. Vasaris – 150 Eur. Pernai stabiliai visus metus mokėjau 100 Eur“, – teigia moteris.
Tikisi šilto kovo
VŠT pirmadienį skelbė klientams jau paruošę sąskaitas už vasario mėnesio šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas.
Pasak bendrovės, dėl drastiškai išaugusių energetinių išteklių kainų sostinės gyventojai už šilumą vasarį mokėjo 11,30 cento už kilovatvalandę (kWh) su PVM. Vis dėlto mėnuo buvo gerokai šiltesnis nei įprasta žiemos mėnesiams – vidutinė temperatūra vasarį siekė 0,4 laipsnio, todėl klientus pasieks vidutiniškai 9 proc. mažesnės sąskaitos negu sausį.
VŠT primena, kad sąskaitos dydį nulemia ir lauko oro temperatūra: kuo ji žemesnė, tuo labiau auga šilumos vartojimas ir atvirkščiai.
Bendrovės teigimu, šilumos suvartojimas priklauso ir nuo konkretaus pastato būklės, renovuotų namų gyventojai moka ženkliai mažesnes sąskaitas už šilumą. Vasarį už 50 kv. metrų ploto buto, esančio renovuotame name, šildymą gyventojai mokės apie 71 Eur, o nerenovuotame – 122 Eur, pastebi bendrovė.
Nors šildymo sezonas artėja pabaigos link, gyventojai vis dar aktyviai kviečiami kreiptis dėl kompensacijos už šildymą.
Pasitikrinti, ar tokia kompensacija priklauso, galima ir internetu. Sausio mėnesio duomenimis, kompensacijas jau gauna 9,6 proc. visų VŠT klientų.
VŠT savo klientams primena ir apie mokėjimų atidėjimo galimybę, kuria pasinaudoti gali net ir kompensacijas gavę klientai. Bendrovės teigimu, dabar šia galimybe naudojasi 147 klientai iš esamų 220 tūkst. Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, manyta, kad jų bus daugiau, tačiau situaciją sušvelnino tai, jog buvo išplėstas kompensacijų gavėjų skaičius.
„Daugiausia dėl atidėjimų kreipiasi tie žmonės, kurie turi pavyzdžiui, kelis butus, arba turi labai didelio ploto butus – po 180, po 200 kv. metrų ploto. Tai natūralu, kad jiems turbūt labai išaugo tos sumos ir jie neturi galimybės gauti tos kompensacijos“, – sakė ji.
Vilniaus šilumos tinklai teigia, kad nors šis šildymo sezonas nelengvas tiek klientams, tiek bendrovei, įsiskolinimų nepadaugėjo.
Klientai, kurie turi ilgesnius įsiskolinimus arba nėra laiku apmokėję sąskaitos, sudaro 10 proc. visų bendrovės klientų. Šis skaičius nepakito, palyginti su praėjusių metų šildymo sezonu, kurio šilumos kaina buvo viena mažiausių Lietuvoje.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino šilumos kainą kovo mėnesiui. Pirmą kartą per šį šildymo sezoną kaina ne augs, o beveik 4 proc. sumažės, lyginant su praėjusiu mėnesiu – kovą šilumos kaina Vilniaus mieste sieks 10,88 cento už kWh su PVM.
„Ta geroji žinia yra ta, kad pirmą kartą per šitą šildymo sezoną šilumos kaina, kurią nustato VERT, yra beveik 4 proc. mažesnė negu vasario mėnesio kaina. Mes labai intensyviai stebime temperatūrą ir dabar matydami tas prognozes, manome, kad gali būti, jog sąskaitos (už) kovą bus dar mažesnės, negu vasarį. Labai to tikimės“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.