Vyriausybei pritarus, kad Lietuvoje šildymui laikinai – nuo sausio iki gegužės – būtų taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokestis bei laukiant Seimo sprendimo, „Delfi“ paprašė pagrindinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo įmonių pasidalinti duomenimis apie jų vartotojų skolas ir gaunamas kompensacijas.
Kaip informavo „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, tiek 2020-ųjų, tiek 2021 metų gruodžio 31 dieną bendra mokėtojų skola įmonei sudarė 4,9 mln. eurų. Tiesa, per metus 500 tūkst. eurų, iki 3,8 mln. eurų išaugo fizinių asmenų skola ir atitinkamai iki 1,1 mln. eurų sumažėjo juridinių asmenų skola.
„Bendras įsiskolinusių mokėtojų skaičius 2021 metų gruodžio 31 dieną sudarė 22.972“, – pridūrė ji.
Tuo metu „Kauno energijos“ vartotojų skola per 2021 metus sumažėjo.
„Kauno energija“ miesto šiluma aprūpina 120 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Šiuo metu už šilumos ir karšto vandens tiekimą bendrovei įsiskolinimų turi per 12 tūkst. klientų. Bendra jų įsiskolinimo suma 2021 metų pabaigoje siekė kiek daugiau nei 5,5 mln. eurų.
Verta atkreipti dėmesį, jog vartotojų įsiskolinimai „Kauno energijai“ tendencingai mažėja. Pavyzdžiui, bendra skolininkų suma 2019 metų pabaigoje siekė kiek daugiau nei 8 mln. eurų., o 2020 metų pabaigoje – jau 6,5 mln. eurų.
Vartotojų įsiskolinimas bendrovei mažėja daugiausia dėl palankių centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kainų. „Kauno energija“, dėka sėkmingai vykdomos ilgametės kainų valdymo strategijos, savo klientams jau keletą metų iš eilės šilumą tiekia užtikrindami vienas mažiausių kainų Lietuvoje. Ir nors šį šildymo sezoną bendrovės centralizuotai tiekiama miesto šilumos kaina didėjo, Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojams ji vis tiek išliko iki 40 proc. mažesnė lyginant su autonominiu šildymu dujomis“, – nurodė įmonės marketingo ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė Ieva Kudaševičiūtė.
Ji dar pastebėjo, kad Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojai „Kauno energijai“ už šilumos ir karšto vandens tiekimą skolingi 4,8 mln. eurų, o juridinių asmenų skola 2021 metų pabaigoje siekė 404 tūkst. eurų.
Skolos suma per metus sumažėjo ir Klaipėdoje. Kaip nurodė „Klaipėdos energija“ skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė, vartotojų įsiskolinimas už šilumą 2022 metų sausio 1 dieną sudarė 3 mln. 63 tūkst. eurų.
„Daugiausiai skolingi gyventojai – 2 mln. 732 tūkst. eurų, biudžetinės – 65 tūkst. eurų, kiti (VŠĮ, UAB, IĮ) – 260 tūkst. eurų, pramonė – 6 tūkst. eurų.
Skolos suma per metus sumažėjo 186 tūkst. eurų – prieš metus (2021 01-01) bendra skola buvo 3 mln. 249 tūkst. eurų“, – sakė ji.
D. Drungilienė dar nurodė, kad 2022 metų sausio 1 dieną „Klaipėdos energijai“ skolingi buvo 6.837 šilumos vartotojai, o prieš metus – 6.779.
Siūlo mokėjimų išdėstymą
I. Kudaševičiūtė dar papasakojo, kad „Kauno energija“ stengiasi bendradarbiauti su vartotojais, šiuo metu negalinčiais vykdyti savo įsipareigojimų.
„Kontaktuojame su klientais ir stengiamės išsiaiškinti nemokumo priežastis, sudarome skolos išmokėjimo grafikus tiek individualiems namų ūkiams, tiek juridiniams asmenims. Jei matome, jog gyventojui rūpesčių dėl sąskaitos apmokėjimo kyla jau ne pirmą kartą, informuojame apie galimybę gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, kviečiame apie tai pasidomėti plačiau.
Asmenys, turintys mažas pajamas, pasitikrinti ar pretenduoja gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, patogiai tai padaryti gali pasinaudoję internetine skaičiuokle (https://www.spis.lt/Skaiciuokles) arba kreipęsi į savo miesto ar rajono savivaldybę“, – paragino ji.
Tuo metu Vilniuje nuo praėjusių metų gruodžio atsirado galimybė fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc. o likusią mokėjimų dalį atidėti.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat nurodė, kad Vilniuje per 2021 metus kompensacijas gavusių mokėtojų skaičius sudarė 17.476, o kompensacijų suma – 2,5 mln. eurų.
2021 metais kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį sulaukė kiek daugiau nei 51 tūkst. namų ūkių, kuriems šilumą centralizuotai tiekia „Kauno energija“.
„Bendra kompensacijos suma šiek tiek viršijo 1 mln. eurų. Tikslinga paminėti, jog tas pats namų ūkis kompensaciją įstatymų numatyta tvarka gali gauti daugiau nei vieną kartą.
Peržvelgus 2021 metų duomenis paaiškėjo, jog daugiausia kartų dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį „Kauno energijos“ vartotojai kreipėsi praėjusių metų gruodį. Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojams gruodžio mėnesį kompensuota 342 tūkst. eurų suma. Kompensaciją pasidalino beveik 11 tūkst. namų ūkio subjektų“, – nurodė „Kauno energijos“ atstovė.
Klaipėdoje kompensacijų gavėjų skaičius 2021 metais siekė 5.770, o kompensacijų suma – 672.755 eurus.
Nustebtų, jei skolos nepadidėtų
K. Kupšys sako palaikantis nulinio PVM centralizuotam šildymui pasiūlymą, kuris biudžetui kainuotų 23 mln. eurų. Dėl to dar turi apsispręsti Seimas ir prezidentas.
Kalbant apie susidariusias skolas, Vartotojų aljanso viceprezidentas sakė, kad nenuostabu, jog gruodžio 31 dieną jos dar nebuvo labai pasikeitusios.
„Natūralu, kad dar nebuvo situacija labai skirtinga, kadangi pagrindinis smūgis laukia apmokant gruodžio mėnesio sąskaitas, ne lapkričio. Turbūt gruodis buvo mėnuo, kuomet daugelis išvydę sąskaitas išsižiojo iš nuostabos. Tada kyla klausimas, kaip čia yra, kad taip smarkiai pakilo. Tada būtų nuostabu, jei skolos nepadidėtų“, – „Delfi“ sakė jis.
Ragina suprasti
K. Kupšys dar pastebėjo, kad žmonės, kurie yra linkę pradelsti sąskaitas, tai daro ne iš dyko būvimo, o dėl savo finansinės situacijos.
„Tai visuomenės dalis, kuri gyvena sunkiausiai, turi mažiausiai pajamų šaltinių. Jiems taip pat trūksta santaupų. Normalu, kai 15 proc. gyventojų gali būti įsiskolinę už centralizuotai tiekiamą šilumą. Tai gana įprastas rodiklis.
Jei žmogui kyla problema, ką jis turi pirma apmokėti – ar batus vaikus, ar šilumą? Greičiausiai batus dar atidės ateičiai. Bet jei kyla problema, ką rinktis – ar šilumos sąskaitą, ar maisto įsigyti. Suprantama, kad pirmoje vietoje stovės maistas.
Nors tas pasirinkimas atrodo žiaurus, bet dalis žmonių, turintys ribotus išteklius, labiau ryšis už šilumą nemokėti, tęsti iki vasaros, o ne alkanauti, likti nevalgius. Reikia pažvelgti į pasaulį ir per tokios šeimos prizmę. Už šilumą nemokant, sankcijos nėra tiek blogos ir liūdnos, kad žmonės negalėtų sau to leisti. Mes skatiname, kad vartotojai rinktųsi šilumos sąskaitų išdėstymą per visus metus. Tai irgi galima tai padaryti“, – sakė jis.
Energetinis skurdas
K. Kupšys siūlė nepamiršti ir tų gyventojų, kurie namus šildosi patys.
„Atrodo, kad žmonės, kurie šildosi kaime, nusiperka malkų, medienos granulių, yra įvairių atliekų – jie suduria galą su galu, šildosi. Tačiau energetinis skurdas pasireiškia skirtingai.
Daugiabučių gyventojams šiluma tiekiama centralizuotai ir problema yra jos reguliavimas būstuose. Jie negali reguliuoti šilumos komforto lygio savo būste, jei jų radiatoriai yra seni. Tada jie neturės galimybės prisukti šilumą. Gali būti situacijų, kai šildoma daug, jie norėtų vėsiau, bet negali užsukti. Kiti gyvena kampiniame bute ir gali turėti kitas problemas. Seno, nerenovuoto namo problemų raizginys sukuria situacijas, kur dalis žmonių nori ar nenori patenka į energetinio skurdo spąstus. Jie negali šildytis kiek nori ir mokėti protingą kainą už tai. Vieni šąla, kitiems per karšta (tuomet permoka, nes atidarę langus). Tam tvarkyti yra vienintelė išeitis – normali, pilnavertė renovacija.
Tuo metu kalbant apie vienbučius namus, kurių daugiausiai yra kaime, priemiesčiuose, jei tai seniai statyti namai, kurie neturi ekonomiškų šildymo sistemų, tada žmogus pirks malkų tiek, kiek pinigų turi. Tada greičiausiai nesišildys tiek, kiek iš tikro reikia normaliai komfortui palaikyti. Ten energetinis skurdas susijęs su pajamų problemomis. Tuo, kad namai nerenuovoti, malkos per brangios. Tada žmonės šąla, nors turi pilną kontrolę. Jei nesišildo, prasideda ligos, peršalimai. Tai, ko nepadarome kovodami su energetiniu skurdu, po to perkeliame į sveikatos apsaugos sistemą“, – kalbėjo jis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija kol kas pateikia duomenis apie 2020 metus. 2021 metų duomenys turėtų būti aiškūs tik 2022 metų viduryje – po įmonių auditų.
Taigi, 2020 metais Lietuvoje buvo 716 tūkst. šilumos vartotojų, iš kurių pavėluotai atsiskaitė 81.070. Skolų dydis per metus smuktelėjo 5 mln. eurų ir metų pabaigoje siekė 28 mln. eurų.