„Mano nuomone, tai etalonas. Lietuva prieš keletą metų padarė puikų sprendimą investuoti į tokį terminalą ir tapti nepriklausoma nuo rusiškų dujų. Buvau sužavėtas, ką „Klaipėdos nafta“ ir visa Lietuva padarė“, – antradienį BNS sakė Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministerijos direktorius uostui ir inovacijoms Lutzas M. Birke (Lucas M. Birkė).
Jo teigimu, susitikimas su „Klaipėdos nafta“ padės atsakyti į klausimus, kylančius Vokietijoje, kur planuojamos panašių terminalų statybos.
„Kaip žinote, Vokietija ruošiasi įkurti kelis SGD terminalus, galbūt vieną iš jų Hamburge. Turime daug klausimų, į kuriuos „Klaipėdos nafta“ gali atsakyti. Galėjome apžiūrėti laivą-saugyklą, tai buvo labai įdomu“, – kalbėjo L. M. Birke.
Lietuvos uostamiestyje viešinti Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Liubeko, Brunsbiutelio ir Hamburgo jūrų uostų atstovų delegacija antradienį susitiko su SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ atstovais, apžiūrėjo terminalą, laivą-saugyklą „Independence“, ji taip pat susitiko su Klaipėdos uosto ir krovos kompanijų atstovais.
„Atvykome į Klaipėdą susitikti su uosto vadovybe, krovos kompanijų asociacija, norime pasikalbėti apie pastarųjų mėnesių ir metų pokyčius, sužinoti, su kokiais iššūkiais čia susiduriama, papasakoti, kas vyksta Hamburgo uoste, galbūt mes galime vieni iš kitų ko nors išmokti, dirbti kartu“, – sakė L. M. Birke.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad Klaipėdos ir Hamburgo uostus sieja nemažai laivybos linijų, todėl ten taip pat jaučiamas krovinių srauto iš Rytų mažėjimas.
„Jeigu pas mus, pavyzdžiui, jaučiams krovinių netektys, jas jaučia ir Hamburgas, kuriame šie kroviniai perkraunami į didžiuosius laivus ir išgabenami tolimesnėmis kryptimis. Jis lygiai taip pat susijęs ir su Rusijos uostais, kurie šiuo metu patiria sankcijų poveikį ir mato, kad tam tikras krovinių segmentas mažėja, ieško alternatyvų, kaip kompensuoti tuos srautus“, – BNS sakė V. Šileika.
Anot jo, su Vokietijos atstovais taip pat aptartos ateities investicijos, „žaliosios“ energijos panaudojimas uostuose.
„Kalbėjome apie investicinę aplinką, tendencijas, kurios vyrauja, aptarėme situaciją dėl žalumo – kaip prijungti laivus prie elektros tiekimo iš kranto, terminalų darbo automatizavimo. Daug pasikeitimų nuomonėmis, suradome nemažai bendrų sąlyčio taškų“, – sakė V. Šileika.
Rusijai anksčiau gerokai sumažinus, o šią savaitę laikinai nutraukus dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu per Baltijos jūrą „Nord Stream 1“ ir šaliai siekiant gauti kitų dujų tiekimo šaltinių, tikimasi, kad pirmieji plaukiojantys SGD terminalai turėtų pradėti veikti iki 2023 metų pradžios.