Jo vadovaujama „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė ir jos tarptautinis partneris „Ocean Winds“ praėjusią savaitę oficialiai paskelbti pirmojo konkurso laimėtojais – įmonės be valstybės paramos statys 700 megavatų (MW) galios elektrinių parką Baltijos jūroje. Valdžios institucijos viliasi, jog pirmosios kilovatvalandės jame galėtų būti generuojamos po maždaug 5 metų.
„Tai nėra neįmanoma, bet sudėtinga. 2029–2030 m. neatrodo lyg būtų problema, tačiau 2028 m. būtų gana sunku“, – interviu Eltai sakė T. Aelensas.
Nors žada, kad įmonė dės visas pastangas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus laiku, „Ignitis renewables“ vadovas pažymi, jog yra nekontroliuojamų aplinkybių, pavyzdžiui – neapibrėžtumas dėl tiekimo grandinių.
„Pažiūrėjus į didelių infrastruktūros projektų plėtros istoriją – „Rail Baltica“, „Independence“ laivas, „Harmony Link“ – yra faktorių, kuriuos ne visuomet pavyksta sukontroliuoti. Ir visos bendrovės, net jei ir stengiasi kiek tik įmanoma, kartais yra priverstos pripažinti, jog darbus reikia atidėti“, – teigė T. Aelensas.
Vis tik, kai parkas bus baigtas, jėgainės taps turistų traukos objektu, neabejoja jis.
„Lažinčiausi, kad po kelių metų Palangos svečiai nuspręs išsinuomoti žvejybos laivelį ir pamatyti vėjo jėgaines iš arti. Šiandien galbūt manote, kad tai yra beprotiška mintis, tačiau tai vyksta visose Europos šalyse – žmonės nori pamatyti, kur gaminama jų vartojama energija“, – interviu kalbėjo T. Aelensas.
Pokalbio metu iš Belgijos kilęs „Ignitis renewables“ vadovas taip pat tikino galutinai dar neatmetantis galimybės sudalyvauti ir antrojo jūros vėjo parko konkurse, nors šiuo metu bendrovė nemato būdų vystyti dar vieną projektą Baltijos jūroje prieinama rizika.
„Dabar, kai Vyriausybė nukėlė aukciono datą į ateinančius metus, turime laiko pagalvoti. Tačiau šiandien laikomės pozicijos, kad nematome racionalaus būdo dalyvauti antrojo parko konkurse“, – teigė pašnekovas. Anksčiau „Ignitis grupė“ viešai komunikavo, jog į teisę statyti antrą 700 MW galios vėjo jėgainių parką nepretenduos.
Interviu T. Aelensas dar pakomentavo tolesnius partnerių žingsnius bei aptarė, kokios saugumo priemonės bus diegiamos, kad, didėjant grėsmių rizikoms, šis strateginis valstybės objektas būtų apsaugotas.
– Kokie tolesni įmonės ir partnerio žingsniai? Turite 3 mėnesius bendrai įmonei įsteigti.
– Taip, turime 3 mėnesius specialiosios paskirties įmonei įkurti, kuriai oficialiai bus išduotas plėtros ir eksploatavimo leidimas. Tą su partneriais padarysime kuo įmanoma greičiau, kaip įsipareigojome savo paraiškoje. Galutinai konkurso laimėtojais buvome paskelbti truputį vėliau nei tikėjomės, tai šiek tiek užtruko.
– Dėl patikros, ar atitinkate šalies nacionalinio saugumo interesus?
– Taip, dėl saugumo patikros. Kiek ilgiau užtruko ne „Ignitis“, o mūsų partnerių patikra (pasibaigus pirmojo jūros vėjo parko konkursui Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija tikrino ir „Ignitis renewables“, ir jos partnerį „Ocean Winds“ – ELTA). Nes mūsų partneriams, užsienio bendrovei, reikėjo šiek tiek daugiau laiko, kad pateiktų būtinus dokumentus, institucijoms – juos patikrinti. Tai truko kiek ilgiau nei tikėjomės.
Dabar stengsimės būti greiti ir šį uždelsimą kompensuoti. Galbūt neprireiks visų trijų mėnesių, esame pasiruošę.
Nuo liepos 10 d. tolesnius žingsnius susiplanavome taip, kad neprarastume laiko. Žinome kaip Lietuvai svarbu nebebūti priklausomai nuo energijos importo, pasiekti žaliuosius tikslus. Atliksime savo vaidmenį, kad tai būtų pasiekta (...) kaip įmanoma greičiau.
Manau, kad visi supranta, jog jūros vėjo energetika šalyje yra aktuali tema, (...) tačiau šiuo metu yra sunkumų tiekimo grandinėse – karas Ukrainoje joms nepadėjo, taip pat stebima didelė atsinaujinančių išteklių energetikos paklausa, visi nori jas statyti. Todėl gana sudėtinga įsigyti vėjo turbinas, laivus, kabelius. Tačiau darysime viską ką galime, kad spėtume laiku.
Tad mūsų ateinančių mėnesių tikslas – sukurti bendrovę ir įgyvendinti procedūras, kurias valstybė atliks pati antrajame parke, o mes – mūsų laimėtame parke. Vadinasi, atliksime poveikio aplinkai vertinimą, geofizinį tyrimą, būtinus vėjo matavimus. Tuos dalykus, kuriuos reikia atlikti, kad pastatytume jėgaines. O artimiausiomis savaitėmis darysime viską, kad atitiktume nustatytus terminus.
– Kada dabar tiksliai jūs planuojate pradėti elektros gamybą parke?
– Vyriausybė norėtų, kad parkas pradėtų veikti 2028 metais. Pagal įstatymą, jei leidimą gauname iki metų pabaigos, turime parką paruošti per 6 metus.
– Esate užtikrinti, kad pavyks?
– Stengsimės. Tiekimo grandinių pilnai nekontroliuojame. Prašysime (tiekėjų – ELTA) terminų, kurie atitinka įstatymus. Gali būti, kad tiekėjai pasakys, kad suspėti nepavyks. Tuomet mums reiktų prisitaikyti prie rinkos realybės ir išplėtoti parką kuo įmanoma greičiau.
Pilnai kontroliuojame plėtros dalį – poveikio aplinkai vertinimą, siųsime laivus į jūrą. Per ateinančius mėnesius galimai tai ir darysime bei surinksime duomenis iki specialiosios paskirties įmonės įkūrimo. Nes yra svarbu atitikti terminus.
Šiuos dalykus „Ignitis“ su partneriu kontroliuoja. Tą padarysime kuo greičiau. Jei turėsime visus leidimus per 3 metus, kiek suteikia suteikia įstatymas, tuomet spėjame tiekėjų prašyti prekių likus 3 metams iki galutinio statybų termino.
Mūsų pagrindinis tikslas yra kontroliuoti tą dalį, kurią valdome – paskelbti konkursus ir pasižiūrėti, kokius atsakymus gausime.
Jei mums visi tiekėjai rinkoje pasakys, kad negali patiekti prekių per 3 metus, tuomet turėsime kreiptis į valdžios institucijas ir pasakyti, kad padarėme viską, ką galėjome, bet tai nėra įmanoma. Jei tai įmanoma, įgyvendinsime.
– Tad išlieka tam tikras neapibrėžtumas?
– Žinoma.
– Tačiau 2028 m. data dar įmanoma?
– Keltų iššūkių. Tai nėra neįmanoma, bet sudėtinga. 2029–2030 m. neatrodo lyg būtų problema, tačiau 2028 m. būtų gana sunku.
Tačiau tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pažiūrėjus į didelių infrastruktūros projektų plėtros istoriją – „Rail Baltica“, „Independence“ laivas, „Harmony Link“ – yra faktorių, kuriuos ne visuomet pavyksta sukontroliuoti. Ir visos bendrovės, net jei ir stengiasi kiek tik įmanoma, kartais yra priverstos pripažinti, jog darbus gali tekti atidėti.
„Ignitis“ save pristato kaip ieškančią tinkamų partnerių, samdančią tinkamus žmones, įmonę, kuri suburia tokias komandas, kokių jokia kita valstybės valdoma bendrovė niekuomet nėra būrusi. (...) Mūsų biure išgirstumėte daug anglų kalbos, čia dirba daug iš užsienio atvykusių žmonių, kurie turi patirties plėtojant didelius jūros vėjo elektrinių parkus. Čia sutiksite daugiau vokiečių nei bet kurioje kitoje lietuviškoje bendrovėje.
(...) Samdome žmones, kurie žino kaip tą daryti, o tą darome, nes norime pasiekti sėkmę. Bet įgyvendinti galime tik tai, ką galime kontroliuoti. Negaminame pamatų, kabelių, turbinų ar didelių transformatorinių. Visų šių komponentų tiekimo terminai šiandien yra gerokai ilgesni nei buvo prieš metus, kai konkursas buvo pradėtas. Taigi, žinome, kad įvyko pokytis, tačiau padarysime viską, kad jį sukontroliuotume.
– Kai šis projektas bus įgyvendintas ir prasidės elektros gamyba (o taip pat ir jį statant) – kokios naudos iš jo gaus valstybė, bendruomenės?
– Jei atsakyčiau išsamiai, užtrukčiau ilgiau nei mūsų interviu skirtas laikas. Yra daug aspektų.
Nežinau, ar visi pastebėjo, jog „Litgrid“ praėjusią savaitę paskelbė svarbų įvykį: pirmą kartą nuo 2009 m. Lietuva kelias valandas eksportavo žaliąją energiją. Kai šis vėjo parkas pradės gamybą, tai bus šimtai valandų. Didieji atsinaujinančios energetikos projektai – sausumos ir jūros vėjo, saulės – visi prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
Lietuva siekia iki 2030 m. visą reikiamą elektros kiekį pasigaminti iš vietinės žaliosios energijos. Tai itin ambicingas tikslas ir didžiulis pokytis šaliai. Lietuva daugiau nebebus priklausoma nuo importo, bus sukurta šimtai darbo vietų infrastruktūrai prižiūrėti, tiek prie sausumos vėjo parkų, taip pat ir Klaipėdos apylinkėse. Jūros pakrantės rajonai sulauks daug investicijų.
Aš kilęs iš šalies, kuri yra viena jūros vėjo energetikos pradininkių. Lietuvoje pamatysime tokių dalykų, kurių anksčiau nesitikėjote. Tą pamatėme Belgijoje ir manėme, kad taip nutiko, nes Belgija buvo viena pirmųjų.
Tačiau tas pats vyksta ir Prancūzijoje: galiu patikinti, kad šis jūros vėjo parkas taps turistų traukos objektu.
Lažinčiausi, kad po kelių metų Palangos svečiai nuspręs išsinuomoti žvejybos laivelį ir pamatyti vėjo jėgaines iš arti. Šiandien galbūt manote, kad tai yra beprotiška mintis, tačiau tai vyksta visose Europos šalyse – žmonės nori pamatyti, kur gaminama jų vartojama energija. Tai nebe vamzdynais tekančios rusiškos dujos ar Kataro SGD kroviniai, o vėjo jėgainės netoli Palangos, kuriuos gamins elektrą. (...) Tai bus namuose pagaminta energija, Lietuvos žmonių prižiūrimose jėgainėse, lietuviški laivai plauks jų remontuoti.
Tad taip, tai turės poveikį.
Kalbant apie neigiamą poveikį, nesakyčiau, kad jo bus. Kadangi Baltijos jūra nėra Islandija ar Norvegija, kur didelė žvejybos teritorija, čia nėra milijardų žuvų ar didžiulės žvejybos pramonės. Kartais sudėtinga užtikrinti vėjo parkų ir žvejybos veiklas, tačiau Lietuvoje tai daugiausia sportiniai žvejai ir smulki žvejyba. Tad manau, jog susitarsime.
Be to, jūros vėjo elektrinės nėra tokios triukšmingos, kad girdėtųsi nuo kranto, tad jos niekam netrukdys. Vizualinis poveikis taip pat – elektrinės bus toli ir netrikdys turizmo. Manau, kad poveikis iš esmės bus pozityvus.
Visose šalyse buvo žmonių, kurie buvo išsigandę, nenorėjo pokyčių, manė, kad tai turės neigiamą poveikį gyvenimui. Saujelė tokių žmonių, klausiančių, kam to reikia, visuomet bus.
– „Balticconnector“ incidentas paskatino diskusijas apie tokių strateginių energetikos objektų apsaugą. Kokie saugumo elementai bus įdiegti šiame jūros vėjo parke?
– Šį etapą praėjau ir Belgijoje, kurioje kaip ir Lietuvoje labai trumpa pakrantė, labai ambicingi atsinaujinančios energetikos tikslai.
Apsaugoti jūros vėjo parkus lengviau nei šalis jungiančius dujų vamzdynus, kurie ilgus atstumus driekiasi po vandeniu. Jūros vėjo jėgainės turi vieną kabelį su krantu, ne tokį didelį objektą reikia stebėti.
Pirmasis „Ignitis renewables“ valdymo postas yra čia (įmonės biure Vilniuje – ELTA), vienas taip pat bus įsteigtas Klaipėdoje. Parką stebėsime 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Kiekvienas laivas, kuris prie jo priartės bus pastebėtas, o kameros nustatys, kas tai per laivas. Daugelyje šalių jūros vėjo parkai laikomi nacionaliniu strateginiu turtu, tad su pakrantės apsauga ir kariniu jūrų laivynu turime suderinti kaip keisimės nuotraukomis ir informacija, kaip bendrausime, kaip greitai tarnybos įsitrauktų.
Mano šalyje, jūros vėjo parkų zonose negalima plaukioti, žvejoti ir kt. (...) turistai turi palaikyti saugų atstumą. Daugelyje šalių negalime priartėti per 1 km, nežinau, kokį nustatys Lietuvos įstatymų rengėjai. Rekomenduotume turėti saugų atstumą ir artimai bendradarbiauti su Krašto apsaugos ministerija dėl objekto apsaugos.
Savo ruožtu mes investuosime į priemones, kurios leistų ministerijai tinkamai jį apsaugoti. Jei jie nori nuotraukų, jas suteiksime, jei nori automatinių laivų aptikimo sistemų – jas įrengsime taip pat.
Visos šios priemonės gali būti aptariamos. Bet ne mes pirksime laivus parkui apsaugoti. Tai ne mūsų darbas.
Tai bus bendradarbiavimas, kam ir esame nusiteikę.
– „Ignitis“ anksčiau skelbė, kad nedalyvaus antrojo jūros vėjo parko konkurse. Kodėl?
– Taip, visuomet sakėme, kad įgydami teisę plėtoti vieną jūros vėjo parką, savo tikslą pasiekėme. Tai buvo mūsų minimalus siekis ir prisiėmėme didelę riziką, kadangi įsipareigojome parką pastatyti be jokių subsidijų. Manau, kad „Ignitis“ pademonstravo savo įsipareigojimą išplėtoti didelį infrastruktūrinį projektą be valstybės pagalbos, siekiant Lietuvos žmonėms tiekti žalią energiją. Esame didžiausias elektros tiekėjas šalyje ir sieksime tokiu likti.
Taigi, savo darbą atlikome.
Dėl antrojo, klausimas suktas. Ant savo akcininkų – valstybės ir 25 proc. privačių akcininkų – negalime uždėti tiek daug rizikos. Tad, kad apsigalvotume, reiktų rasti tokį sprendimą, kad rizika būtų minimali. Jei jis iššoktų kaip triušis iš mago skrybėlės, galbūt mums pavyks įtikinti savo akcininkus pakeisti poziciją. Jei esama padėtis išliktų, „Ignitis“ imtis statyti du parkus būtų pernelyg rizikinga.
– Tačiau, pavyzdžiui, ar dalyvavote Energetikos ministerijos rengtoje viešojoje konsultacijoje dėl antrojo parko?
– Žinoma, kitaip nevykdytume savo pareigos klausytis. Bet tai nėra įsipareigojimas. Jei pamenate, prieš pirmąjį konkursą rengtoje konsultacijoje dalyvavo labai daug bendrovių. Tačiau kai konkursas buvo paskelbtas likome dviese. Tas pats galioja ir antrojo aukciono atveju, konsultacijoje dalyvauja daug įmonių, netgi matome iki šiol nematytų bendrovių – nes antrasis parkas bus statomas su galimybe prisidėti valstybei. Valstybės paramos modelis investuotojui suteikia daugiau saugumo, net jei investuotojas Lietuvoje neturi didelio klientų portfelio, kitaip nei mes.
Tad klausimas toks – ar yra konkurencija, ar konkurentus galime įveikti su priimtinomis rizikomis. Dalyvauti vien dėl dalyvavimo turint nulį šansų laimėti nėra „Ignitis“ tikslas.
– Ar jau aptarėte tai su savo pagrindiniu akcininku?
– Dar ne. Nes nebuvo aiškūs terminai, dar nebuvome galutinai paskelbti oficialiu pirmojo parko konkurso laimėtoju. Mūsų partnerystė su strateginiu partneriu „Ocean Winds“ apsiriboja tik pirmuoju vėjo parku. Taigi, antrajam neturėtume partnerio.
Dabar, kai oficialiai laimėjome pirmąjį, antrojo parko reikalavimus atitiktume vieni, nes esame jūros vėjo parko Europoje savininkai. Prie to pridėjus mūsų patirtį Škotijoje, atitiktume antrojo konkurso reikalavimus. Pirmajame vieni negalėjome, nes trūko patirties.
Tai negalėjo būti argumentu diskusijoje su akcininkais nesulaukus oficialaus galutinio patvirtinimo dėl pirmojo parko.
Iki pastarųjų kelių savaičių galėjo būti ir taip, kad antrasis konkursas būtų prasidėjęs mūsų galutinai dar nepripažinus pirmojo laimėtoju. Dabar, kai Vyriausybė nukėlė aukciono datą į ateinančius metus, turime laiko pagalvoti.
Tačiau šiandien laikomės pozicijos, kad nematome racionalaus būdo dalyvauti antrojo parko konkurse.
– Tad šiokia tokia tikimybė yra.
– Ji visuomet egzistuoja, tačiau tai priklauso nuo aplinkos.