Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako siekiantis tapti pirmuoju buitiniu gaminančiu vartotoju, kuris pasikeistų saulės elektrinių savininkų naudojamą „net metering“ schemą į „net billing“.
„Tiesiog noriu išbandyti tą galimybę ir pačią pirmą dieną parašiau savo tiekėjui prašymą pateikti pasiūlymą dėl „net billing“ sutarties“, – „Delfi“ komentavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.
Primename, kad verslo gaminantiems vartotojams Seimas pernai gruodį numatė grynojo atsiskaitymo (angl. „net billing“) modelį, kai į tinklą patiekiama perteklinė elektra kompensuojama nebe kilovatvalandėmis, o eurais pagal biržos kainą, už juos vėliau elektra nuperkama vartotojui.
Iki tol visiems gaminantiems vartotojams elektra skaičiuota kilovatvalandėmis dvipuse apskaita (angl. „net metering“) ir „pasaugoma“, sumokant tik už naudojimąsi tinklais. Seimo sprendimu galimybė savanoriškai pasirinkti grynąjį atsiskaitymą numatyta ir buitiniams gaminantiems vartotojams. Tad ja ir bando pasinaudoti M. Nagevičius.
Pasak jo, nauda, kurią turėtų suteikti grynasis atsiskaitymas ir turima kaupimo baterija, yra lankstumas bei taupymas.
Jis tikisi, kad galėdamas vartojimą keisti laiko požiūriu, išloš ekonomine prasme.
„Galiu „brangiomis“ valandomis nesikrauti elektromobilio, nešildyti namo – nieko tokio, jeigu porai valandų išjungi šilumos siurblį – o labiau pašildyti tomis valandomis, kai elektra pigesnė. Arba pasikrauti elektromobilį. Plius turiu kaupimo bateriją“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto jis teigia, kad dar tik žengiami pirmieji žingsniai, tad kol kas apie eksperimento rezultatus kalbėti sunku.
„Gavau kitą dieną atsakymą iš tiekėjo, padėkojo už laišką, bet kadangi tai naujas dalykas, jie paprašė truputį duoti laiko pasiūlymui parengti“, – sako ekspertas.
Nepriklausomi tiekėjai atlieka „namų darbus“, vardija privalumus
„Šiuo metu namų darbus atliekame tiek mes, tiek ESO. Tikimasi, jog dalinį sprendimą šio pokyčio įgyvendinimui ESO iš savo pusės pateiks dar iki sausio mėnesio pabaigos“, – sako „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Pasak jo, pats tiekėjas lygiagrečiai jau tvarko vidaus procesus, kad galėtų kaip įmanoma greičiau užtikrinti grynojo atsiskaitymo paslaugą savo klientams.
Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad tebuvo laiko klausimas, kada šis žingsnis bus žengtas Lietuvoje, nes esą kitų Europos šalių praktikos rodo, jog sistema veikia.
„Tai yra skaidrus gaminančio vartotojo ir tiekėjo atsiskaitymo būdas. Galbūt kol kas pas mus „net billing“ modelis namų ūkiuose gaminantiems vartotojams atrodo baisus, tampa nebeaišku, kokia ta pagamintos elektros energijos kilovatvalandės vertė, nes ji gali kisti kas valandą.
Tačiau tai sukuria ir galimybę gyventojams stipriau išnaudoti gaminančio vartotojo privalumus – įsigijus papildomus energijos kaupimo įrenginius tapti dar labiau nepriklausomiems, o elektrą pirkti iš tiekėjo tik tada, kada labiausiai apsimoka“, – sako M. Kavaliauskas.
„Ignitis“ sako intensyviai ruošiantis pasiūlymus, pritaikantis IT sistemas, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti visi buitiniai gaminantys vartotojai, kurie savanoriškai pasirinks naudotis galimybe pereiti prie grynojo atsiskaitymo schemos.
„Mūsų vertinimu, laipsniškas perėjimas prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) schemos būtų ne tik grįstas kitų Europos šalių praktika, bet ir teisingesnis tiek tiekėjų, tiek paprastų ir gaminančių vartotojų atžvilgiu“, – komentuoja „Ignitis grupės“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Siūlo įsivertinti poreikius
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) komentuoja „Delfi“, kad vartotojas, norintis naudotis grynojo atsiskaitymo schema, turi kreiptis į savo elektros energijos tiekėją. Reguliuotojas teigia negalintis pasakyti, kiek užtruks perėjimas prie naujosios schemos, tai galėtų atskleisti tiekėjai ir skirstomųjų tinklų operatorius (ESO).
„Nuo to, kiek laiko užtruks jiems pasiruošti savo IT sistemas, priklausys, kada ši schema pradės realiai veikti“, – sako VERT.
Savo ruožtu, pačios schemos keitimas vartotojui gali būti taikomas vieną kartą per apskaitos laikotarpį (nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos – 2 metus).
Energetikos ministerija papildomai komentuoja, kad buitinis gaminantis vartotojas, norėdamas vykdyti veiklą pagal grynojo atsiskaitymo modelį, turi apie tai informuoti savo nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti sutartį dėl grynojo atsiskaitymo bei atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą tinklo disbalansą.
Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas atitinkamai informuos tinklo operatorių apie šio susitarimo įsigaliojimo datą.
Ministerija teigia, kad rinkdamiesi grynojo atsiskaitymo modelį, buitiniai gaminantys vartotojai pirmiausia turi įvertinti visas su tuo susijusias naudas ir galimą riziką (elektros kainų svyravimus rinkoje).
„Antra, grynojo atsiskaitymo modelis gali būti patrauklus buitiniams gaminantiems vartotojams, kurie aktyviai domisi elektros energijos kainomis rinkoje ir geba koreguoti savo elektros energijos vartojimo poreikius, atsižvelgiant į elektros rinkoje vyraujančias kainų tendencijas.
Taip pat tiems asmenims, kurie nori kaupti ne kWh, o pinigines lėšas virtualioje sąskaitoje, ir vėliau šiomis lėšomis atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Grynojo atsiskaitymo modelio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir reaguoti į rinkos signalus“, – teigia ministerija.
Gaminančių vartotojų įrengtoji galia pagal energijos šaltinį:
Ekspertas: be šito – baterijos neturi prasmės
M. Nagevičius mano, kad grynasis atsiskaitymas ypač aktualus tiems gaminantiems vartotojams, kurie domisi energetikos inovacijomis, turi lankstesnių vartojimo galimybių, suvartoja daugiau elektros, turi daugiau prietaisų. Jiems atsiranda finansinis argumentas keisti suvartojimą, taupyti elektrą.
„Aktualu tiems, kurie nori investuoti į išmanaus namo sistemas, kaupimo baterijas – jiems „net metering“ panaikina bet kokį interesą tą daryti. O „net billing“ atveria tą interesą ir motyvaciją“, – sako M. Nagevičius.
Savo ruožtu tipiniam vartotojui, kuris elektrą naudoja maisto ruošimui, skalbimui, būsto apšvietimui, būtų sunkiau koreguoti savo vartojimą, perkeliant jį į tas valandas, kai elektra pigesnė (naktį).
Ekspertas ypač pabrėžė kaupimo baterijos galimybes pasirenkant grynąjį atsiskaitymą.
„Ją gali pasikrauti tuo metu, kai elektra yra pigesnė ir nenaudoti iš tinklo elektros, kai ji brangi. Tokiu būdu atsiranda galimybė susimažinti iš tinklo imamos elektros vidutinę kainą, būtent ieškant paroje tų pigesnių valandų, palyginti su ta kaina, jeigu būtų vartojama ištisai vienodai“, – teigia M. Nagevičius.
Jo vertinimu, vasarą saulės elektrinės energijos tiekimą į tinklą taip pat galima optimizuoti turint bateriją.
„Ne iš karto viską atiduoti į tinklą, kai dienos metu dažnai elektra būna pigesnė, o dalį elektros sukaupti baterijoje, ir vakare, kai kaina užkyla, elektrą parduoti. Tokiu būdu šiek tiek pasididinti vidutinę parduodamos elektros kainą“, – sako M. Nagevičius.
Taigi, pasak eksperto, planuojantiems įsirengti kaupimo bateriją, ją išnaudoti leis būtent grynasis atsiskaitymas. Tiesa, ar iš viso apsimoka investuoti į bateriją, yra jau kitas klausimas, priklausantis nuo to, kokia valstybės parama teikiama, kaip svyruos elektros kaina.
„Apskritai, neapsimoka investuoti į bateriją, jeigu naudoja „net metering“ – nėra jokios prasmės“, – teigia konfederacijos prezidentas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius pernai Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje yra pasisakęs už galimybę vartotojams pasirinkti grynojo atsiskaitymo schemą.
„Esame iš ne vieno gaminančio vartotojo gavę paklausimą, kad vartotojas yra labiau pažengęs ir supranta, kas vyksta elektros rinkoje, norėtų dalyvauti šioje schemoje. (...)
Jeigu ministerija artimiausiu metu planuoja skatinimą elektros krovimo stotelėms, baterijoms, elektros kaupimo įrenginiams, tai jeigu yra „net metering“ sistema, tuomet apskritai technologinė pažanga bus sustabdyta, nes nė vienas gaminantis vartotojas nebus suinteresuotas investuoti į kaupimo įrenginius“, – sakė R. Pocius.
Tiekėjas: kol kas vartotojui mažai paskatų taupyti
Nepriklausomi tiekėjai sako, kad labai svarbu toliau šviesti elektros vartotojus energetikos klausimais. Pasak „Ignitis“ atstovės L. Beganskienės, būtina didinti jų aktyvumą ir įsitraukimą, taip auginant ir energetinį efektyvumą, saugumą.
„Grynojo atsiskaitymo schema yra teisinga abiejų – tiek tiekėjo, tiek vartotojo – atžvilgiu, nes tarpusavio atsiskaitymas vyksta pagal rinkos sąlygas. Šiuo metu susidarančius kainų skirtumus, kai gaminantis vartotojas pagamina pigesnę energiją nei vėliau suvartoja, turi dengti arba tiekėjai, arba kiti vartotojai, kas nėra teisinga“, – įsitikinusi atstovė.
Anot jos, grynojo atsiskaitymo būdas sudaro galimybes vystyti naujus produktus ir paslaugas, pavyzdžiui, energijos kaupimo įrenginius, kai vartotojas sukauptą elektrą gali saugoti ir vėliau suvartoti.
„Taikant grynojo atsiskaitymo schemą, vartotojai motyvuojami derinti vartojimą pagal elektros kainą biržoje, kadangi iki šiol jie visiškai neturi jokio paskatinimo vartoti mažiau, kai elektra brangi, arba vartoti daugiau, kai ji pigi“, – sako ji.
„Enefit“ vadovas V. Koryzna mano, kad sėkmingai šios atsiskaitymo sistemos plėtros pradžiai reikalinga ir valstybės parama.
„Pavyzdžiui, per subsidijas, kurios būtų taikomos saulės elektrinių įsirengimui ir akumuliacinėms baterijoms tuo atveju, kai vartotojas įsipareigoja rinktis grynojo atsiskaitymo modelį.
Taip pat valstybė galėtų prisidėti skatint ir akumuliacinių baterijų įsirengimą – jos leis ne tik gaminti, saugoti, vartoti, balansuoti tinklą, bet ir pirkti bei parduoti elektrą pagal biržos kainas. Taip ši investicija galėtų atsipirkti sparčiau ir būti naudinga kiekvienam gaminančiam vartotojui“, – sako V. Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ mano, kad kuo didesnė bus konkurencija tarp tiekėjų, tuo daugiau atsiras skirtingų pasiūlymų ir planų, kurie klientams taps aiškesni ir patrauklesni pagal jų gamybos ir suvartojimo profilius. Tiesa, tai įvyks palaipsniui.
„Mes šiuo metu klientams taip pat rengiame tiek pasiūlymus, tiek sistemas, kad norintys galėtų pereiti prie „net billing“ atsiskaitymo modelio, tačiau užtruks, kol tai galėsime pristatyti rinkai, nes pasiruošimui ir įgyvendinimui reikia laiko“, – sako „Elektrum Lietuvos“ atstovas.
M. Nagevičius mano, kad su grynuoju atsiskaitymu atsiveria naujų galimybių, pavyzdžiui, gaminantiems vartotojams dalyvauti balansavimo rinkoje.
„Kiek tą galimybę tiekėjai išnaudos, aš nežinau, reikia žiūrėti. Mane truputėlį gąsdina, kad tos konkurencijos tarp tiekėjų dar nėra labai daug buitinių gaminančių vartotojų srityje, tik trys tiekėjai. Bet gal ir trys kažką sugalvos“, – tikisi jis.
Nutaręs pakeisti atsiskaitymo schemą ekspertas kol kas dar nėra tikras, kokie bus įkainiai ir galutinis rezultatas.
„Nežinau, kokį antkainį uždės ant rinkos kainos į vieną ar kitą pusę. Bus matyti, kaip jie suskaičiuos tą elektrą, kuri buvo sukaupta nuo praeitos vasaros, – ar ją perskaičiuos pagal tuo metu buvusią elektros kainą, ar kitaip atsiskaitysime. Čia visiškai nauja, besiformuojanti praktika. Kai pateiks pasiūlymą, tai po mėnesio turėsiu, kuo pasidalyti“, – sako jis.
M. Nagevičius prognozuoja, kad pasirinksiančių grynąjį atsiskaitymą vartotojų nebus labai daug.
„Visada yra maždaug koks 10 proc. žmonių, kurie linkę investuoti į inovacijas ir jiems bus patrauklus tas variantas pasirinkti grynąjį atsiskaitymą“, – sako jis.
Pokyčiai, sukėlę aštrių diskusijų
Grynojo atsiskaitymo tema neišvengė rimtų diskusijų Seime. „Delfi“ jau rašė, kad buvo kilę klausimų, ar buitiniams vartotojams taikyti šią schemą privalomai. Elektros tiekėjai buvo linkę akcentuoti savo nuostolius dėl dabartinės schemos (pigesnę vasaros elektrą jie esą turi grąžinti brangesne žiemos elektra).
Energetikos ministerija siūlė savo ruožtu nepritarti elektros tiekėjo „Ignitis“ siūlymui, kuriuo grynasis atsiskaitymas galėtų būti išplėstas ir iki buitinių gaminančių vartotojų.
„(Bendrovė – red.) siūlo grynąjį atsiskaitymą taikyti ir buitiniams gaminantiems vartotojams, tai yra, fiziniams asmenims – ministerijos pozicija yra nepritarti, nes nebuitiniai vartotojai turi daugiau informacijos apie elektros rinką nei nebuitiniai vartotojai“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pernai spalį kalbėjo energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Tačiau pačiai ministerijai buvo keliama klausimų dėl galimos diskriminacijos pagal generacijos rūšį, kai, pavyzdžiui, buitiniams gaminantiems vartotojams su vėjo elektrinėmis grynasis atsiskaitymas numatytas privalomai, o saulės elektrinių savininkams – pasirinktinai. Pastabų šiuo klausimų turėjo ir Konkurencijos taryba, ir VERT.
Ministerija aiškinamajame rašte teigia: „kadangi vėjo elektrinės yra kur kas efektyvesnės nei saulės elektrinės, vertintina, kad tai ekonomiškai racionalesnė technologija grynojo atsiskaitymo modelyje“.
Verslo gaminančių vartotojų projektams, kurie pradėti iki įstatymo įsigaliojimo (iki šių metų), dar leidžiama veikti pagal „net metering“ schemą, tačiau nuo 2031 metų sausio 1 dienos jau visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams bus taikomas grynasis atsiskaitymas („net billing“).