Gyventojai nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkti neprivalo, nes jiems taikomas visuomeninis tarifas, todėl pabrangimas dėl garantinio tarifo jiems negresia.

“25 proc. pabrangimas yra numatytas pagal įstatymą tiems, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo: prie reguliuojamos elektros įsigijimo kainos bus taikomas 1,25 koeficientas. Mes skaičiuojame, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją įmonės mokės apie 20 proc. pigiau negu pas garantinį tiekėją (nei likusios „Lesto“ - DELFI), nes elektros kainą sudaro ne tik elektros įsigijimo kaina, bet ir jos perdavimo ir kitų paslaugų kaina, kurioms šis koeficientas taikomas nebus“, - paaiškina „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.

Jis skaičiuoja, jog tik elektros įsigijimo kaina pas garantinį tiekėją „Lesto“ sudarys 21,15 centų už kilovatvalandę, kai pas nepriklausomą tiekėją ji siekia apie 17-18 centų.

„Įmonės didesnes sąskaitas gaus už sausio mėnesį, jeigu iki gruodžio 10 d. nepasirinks nepriklausomo elektros tiekėjo. Bet jeigu jos jį pasirinks iki sausio 10 d., jau už vasarį sąskaitos bus mažesnės, tačiau jei įmonė nespės to padaryti iki gruodžio 10 d., tai nereiškia, kad ji visus ateinančius metus to padaryti negalės. Visgi logika yra tokia, kad elektros tiekimas prasideda nuo kiekvieno kalendorinio mėnesio pradžios, tad pranešti reikia iš anksto“, - paaiškina jis.

„Lesto“ primena, kad Elektros energetikos įstatymas įpareigoja apie tiekėjo pasirinkimą pranešti prieš 3 savaites iki tiekimo pradžios, dėl to paprastai paskutinė diena tokiai informacijai pateikti yra mėnesio 10-oji diena.

„Elektrum“ verslo klientų vadybininkas Karolis Bagdonas skaičiuoja, jog elektros kaina įmonėms, pasiliekančioms pas „Lesto“, padidės vidutiniškai 20-25 proc., o vidutinio dydžio įmonė, kuri suvartoja apie 50 tūkst. kilovatvalandžių per metus, papildomai sumokės apie 2 tūkst. litų, jei pasiliks pas garantinį tiekėją.

Užklausų padaugėjo beveik dvigubai

Nepriklausomi elektros tiekėjai pastebi, jog per pastarąsias kelias savaites sulaukia dvigubai daugiau užklausų iš įmonių nei įprastai.

“Dabar užklausų intensyviai daugėja, dažniausiai visi vos ne paskutinę akimirką nori sutarties, tad skambučių sulaukiame daug, dabar jaučiame piką, - sako K. Bagdonas. - Įmonės gali pasirašyti sutartis minimaliam trijų mėnesių laikotarpiui, o maksimalus terminas – treji metai, kol kas neteko matyti atvejų, kad sutartis būtų pasirašyta ilgesniam laikotarpiui. Kai sutartis pasibaigia, jei įmonė neturi kito nepriklausomo tiekėjo, ji grįžta pas „Lesto“. Nors įstatyme numatyta, kad tuomet įmonė pas „Lesto“ gali išbūti iki trijų mėnesių, tačiau dažnai bendrovei nenaudinga gauti didesnes sąskaitas, nes elektros kaina bus skaičiuojama pagal garantinį tarifą.“

Įmonės, norinčios pasirinkti nepriklausomą tiekėją, pirmiausiai turėtų kreiptis į norimą tiekėją, gauti iš jo komercinį pasiūlymą, o kai dėl sąlygų sutariama ir sutartis pasirašoma, nepriklausomas tiekėjas informuos „Lesto“, kad nuo kito mėnesio pirmos dienos vartotojas pirks elektrą iš nepriklausomo tiekėjo. Nuo kito mėnesio įmonė gaus dvi sąskaitas: už elektros persiuntimą – iš „Lesto“, o iš tiekėjo – už elektrą. Nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai sako, jog jei įmonėms pirmasis komercinis pasiūlymas tinka, dokumentus galima sutvarkyti per vieną dieną.

„Nuo kitų metų į elektros rinką išeina apie 40 tūkst. įmonių, žinoma, visos to nepadarys nuo sausio 1-osios, bet dabar juntamas didelis užklausų kiekis, mes sulaukiame po 50 ir daugiau per dieną. Natūralu, kai užklausų yra labai daug, tai, kas įmanoma per vieną dieną, gali užtrukti ilgiau, iki savaitės“, - paaiškina A. Juozaponis.

Pasak jo, įmonės nepriklausomus tiekėjus suskubo rinktis dabar, nes anksčiau joms tai daryti neapsimokėjo – elektros įsigijimo kainai nebuvo taikomas papildomas antkainis.

„Joms šiais metais yra taikomas visuomeninis tiekimo tarifas ir nėra taikomas 1,25 koeficientas“, - teigia jis.

Šiuo metu Lietuvoje licencijas būti nepriklausomais elektros energijos tiekėjais turi apie 70 įmonių, tačiau dalis jų – elektros gamintojai, arba aktyviai neveikiančios įmonės. Aktyviai veikiančių yra apie 15, kurių trečdalis užima apie 80 proc. rinkos.

Gyventojams į liberalizuojamą rinką eiti nebūtina

Buitiniai vartotojai nebeprivalės elektros įsigyti laisvojoje rinkoje, nors anksčiau tokių planų būta. Tačiau norintys gali atsisakyti visuomeninio tiekėjo.

„Primename, kad jau ir šiuo metu tiek verslo, tiek visi privatūs klientai gali rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją. 2010 m. prasidėjęs spartesnis elektros rinkos liberalizavimas leidžia vartotojams gauti labiau jų poreikius atitinkančius pasiūlymus iš nepriklausomų tiekėjų. Tačiau paprastai geriausias sąlygas nepriklausomi tiekėjai pasiūlo didžiausiems vartotojams, o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams nepriklausomi tiekėjai savo paslaugų kartais netgi nesiūlo. Tokiais atvejais visiems vartotojams garantinį tiekimą užtikrina „Lesto“, – yra sakęs „Lesto“ Visuomeninio tiekėjo tarnybos elektros energijos rinkos ekspertas Audrius Kiškis.

Lietuvos elektros rinka pradėta liberalizuoti nuo 2010 m., kai elektros reguliuojamais tarifais negalėjo įsigyti įmones, kurių leistinoji galia yra didesnė nei 400 kW.

Nuo 2011 metų reguliuojamais elektros energijos tarifais negalėjo atsiskaityti vartotojai, kurių galia viršijo 100 kW, šiemet įmonės, kurių galia viršijo 30 kW, o kitąmet į rinką išeina visos įmonės, išskyrus buitinius vartotojus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (180)