Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus. Iš 130 parlamentarų už tai balsavo 71, prieš 54, susilaikė 5 Seimo nariai. Tuo interpeliacijos procedūra baigta, praneša BNS.
Interpeliaciją dėl kritiškos situacijos energetikoje inicijavo 62 Seimo opozicijos nariai. Energetikos ministrui buvo pateikti 23 klausimai dėl didelių elektros energijos kainų, „Perlas Energija“ veiklos nutraukimo, atsinaujinančios energetikos problemų ir panašiai.
Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino ministrą atlaikius išbandymą interpeliacija ir sukritikavo opoziciją. D. Kreivys yra trečias Vyriausybės narys, sulaukęs interpeliacijos.
„Sveikinu Dainių Kreivį atlaikius šį išbandymą, kas yra turbūt kontrakto dalis. Interpeliacija yra, matyt, svarbus statute numatytas dalykas, svarbi procedūra.
Žinau, kad opozicija kartais pyksta, kad aš kažką ironiškiau arba šmaikščiau kartais bandau pasakyti, bet negi išties paskutinį balsavimo momentą, pasisakant dėl to, kodėl ministras yra netinkamas, visoje opozicijoje neatsiranda kalbėti daugiau niekam, kaip tiktai žmogui, kuris stovi prie mikrofono ir kurio pavardės aš neminėsiu?“, – apie balsavimą sakė ministrė pirmininkė, turėdama omenyje Seimo narį Petrą Gražulį.
Opozicijos atstovai priekaištavo ministrui dėl neveiklumo, mėginimo kratytis atsakomybės ir netgi dėl galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Tuo metu valdantieji gynė ministrą, akcentuodami, kokiu veiksmų imtasi prasidėjus Rusijos invazijai prieš Ukrainą, bei negailėdami kritikos ankstesnėms valdžioms.
E. Sabutis: ar šis žmogus gali būti ministru?
„Apgailestauju, kad tenka pristatinėti interpeliaciją energetikos ministrui. To galėjome išvengti, reikėjo pasiruošimo juodžiausiam scenarijui energetikos sektoriuje. Pripažinkime, kad Energetikos ministerija aiškių planų nepateikė, matome pasimetimą, neužtikrintumą. Esame įsitikinę, kad ministro aiškios lyderystės stoka, tai, ką galima pavadinti nuolatiniu bėgimu paskui nuvažiuojantį traukinį, ir atvedė mus į šią situaciją“, – sako E. Sabutis.
Anot jo, ministro atsakymus galima reziumuoti „jeigu, kas gerai, tai yra mano ir ministerijos nuopelnai, o jeigu blogai – tai nesužiūrėjo visi kiti“.
Seimo narys teigia, kad interpeliacija reikalinga ne opozicijai, atsakymų reikalauja ir visuomenė.
„Susipažinę su ministro atsakymais turime paklausti savęs, ar toks asmuo gali parodyti lyderystę, nebaksnoti į praeitį, o sutelkti visuomenę. Ministras turi girdėti visas suinteresuotas grupes, konstruktyviai atsakyti į kritiką, nesislepiant už premjerės nugaros“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, ministras dirba jau dvejus metus, tad turėjo laiko ištaisyti galimas energetikos problemas.
„Beveik dvejus metus negirdėjome, kokį baisų energetikos sektorių jis paveldėjo (…) Klausiame, ar šis asmuo gali eiti ministro pareigas. Mūsų nuomone: negali“, – sako E. Sabutis.
D. Kreivys: bandoma suvesti kaltę ministerijai
„Karui įsibėgėjus ir energijos išteklių kainoms pramušus bet kokias lubas krizė tapo visaapimanti, tai žymiai viršijo energetikos ministerijos kompetencijos ribas. Darome išvadas, kad bandoma suversti kaltę ministerijai. Nemaža dalis atsakomybės krenta ant ankstesnių vyriausybių ar aplaidaus neveikimo“, – teigė ministras.
Jis išvardijo priežastis, dėl kurių esą taip stipriai išaugo elektros kainos.
„Didžiausią įtaką turėjo 10 kartų išaugusi dujų kaina, Rusijos pradėto karo pasekmė, antra, matėme karštą ir sausą laikotarpį, trūko vėjo energijos, pritrūkome hidro generacijos, trečia, išaugo taršos mokesčiai, ketvirta, dėl itin aukšto oro apriboti jungčių pralaidumai, penkta, situacija didžiųjų energijos gamintojų rinkoje (Prancūzija ir Vokietija buvo tapusios importuojančiomis šalimis), šešta, beveik negaminame elektros Lietuvoje“, – vardijo ministras.
Ties paskutiniu punktu jis apsistojo labiausiai, sakydamas, kad po Ignalinos AE uždarymo Lietuva atsidūrė giliame elektros deficite.
„Didelę dalį elektros gamybos pajėgumų sudaranti dujinė generacija dėl aukštų kainų dažnai nėra konkurencinga“, – sakė jis.
Vienintelis greitas ir tvarus kelias įveikti elektros gamybos trūkumą, anot ministro, yra žaliosios energetikos plėtra, o jai turėtų padėti Seime šiemet priimtas vadinamasis „Proveržio paketas“. Pasak jo, vien per 2022-2023 metus iš įvairių šaltinių bus skirta beveik 4 kartus daugiau paramos nei per 2014-2020 metų laikotarpį.
„Ši Vyriausybė per savo darbą atsinaujinančios energetikos galios kiekį padidino daugiau negu buvusios dvi vyriausybės kartu sudėjus“, – tvirtino jis.
Savo pristatymo pabaigoje jis pakvietė parlamentarus dirbti kartu.
„Po tamsos ateina šviesa, po nakties – diena, karas kažkada baigsis, Kremliaus režimas grius, Ukraina atsistos ant kojų, o kartu baigsis ir šis Rusijos energetikos karas prieš Europą. Mes toliau savo gyvenimus kursime laisvoje ir stiprioje šalyje. Visus kviečiu dirbti kartu, nes tik taip įveiksime bet kokius iššūkius“, – kalbėjo ministras.
Opozicijos atstovas: ministras klaidžioja palaimingoje migloje
„Valstiečių“ atstovas Arvydas Nekrošius priekaištavo ministrui, kad esą ministerija nieko nepadarė atremdama Rusijos energetinį šantažą.
„Bandau prisiminti, dar turbūt į mokyklą ėjau, kai konservatoriai kartojo, kad didžiausia Rusijos grėsmė yra energetikos grėsmė (…) Karas vyksta praktiškai metus, tačiau iki šiol mes iš ministerijos neišgirdome konkretaus plano, kaip „kariausime“, – sako A. Nekrošius.
D. Kreivys pakartojo, jog būtent per jo kadenciją prasidėjo pokyčiai energetikoje.
„Ar juokaujate, ar neklausėte, ką kalbėjau? Priimtas vienas svarbiausių dokumentų šioje Seimo sesijoje ir turbūt per visą energetikos istoriją. Energetikos paketas. Kolega, (iki tol – red.) nieko nebuvo pradėta. (…).
Antras dalykas, noriu priminti, kad per jūsų Vyriausybės laikotarpį buvo pastatyta 123 MW atsinaujinančios energetikos. Per šį laikotarpį – 550 MW. (...) Kam kalbėti, o jums reikėtų patylėti“, – sako ministras.
Laisvės partijos frakcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kritikavo opoziciją už pasikartojančius klausimus.
„Noriu žmogiškai paklausti, ministre, ar jums neatsibosta kalbėti tą patį, pristatyti savo planus Seimo nariams, o jie kartoja tuos pačius klausimus, lyg nebūtų girdėję“, – sakė V. Mitalas.
D. Kreivys tikisi, kad jo atsakymai padės žmonėms „matyti aiškų vaizdą, kokia problematika“.
„Ne liberalizacija pakėlė elektros kainas. Jeigu ne liberalizacija, kiekvienas mokėtume dar brangiau. (…) Kaltinimai dėl „Perlo“: taisyklės nustatytos dar praeitoje kadencijoje, jas keisti eigoje būtų buvę pernelyg sudėtinga ir tai būtų įnešę sumaišties“, – teigė Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Padaryta labai nemažai, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje Lietuva uždraudė Rusijos dujų importą, pradėti baterijų statybos darbai – tai tik keli dalykai, ką ši ministerija per 20 darbo mėnesių padarė. Pasitikiu ministru D. Kreiviu“, – sakė parlamentarė.
„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas sako, kad jam nedaro įspūdžio ministro raminimai, kuriuos jis reziumavo žodžiu „palaukite“.
„Jis sako, kad viskas bus gerai po dvejų metų, mus ramina „palaukite“ (…) Nežinau, kas tai, ar dvasinis aklumas ar negebėjimas jausti empatijos. Ministras klaidžioja savo palaimingoje migloje“, – sako V. Fiodorovas.
Jis pats pripažino manantis, kad interpeliacija pasmerkta, nes „valdantieji mobilizavosi“.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė sakė, kad vieni už šildymą moka pilną PVM, kiti 0 proc. Ji teiravosi, ar bus užtikrintas žmonių lygiateisiškumas.
„Kokias priemones kaip ministras siūlysite, kad žmonės būtų Lietuvoje traktuojami vienodai?“, – teiravosi Seimo narė.
D. Kreivys sako, kad žmonės traktuojami pagal veikiančius įstatymus, tačiau Vyriausybė matanti visus žmonės: „pagalba tiek elektros, tiek šildymo kainų kompensavimui pasiekia visus be išimties. Nenorėčiau sutikti, kad ši Vyriausybė traktuoja Lietuvos gyventojus skirtingai“.
P. Gražulis: tai – ne dviejų kotletų suvalgymas
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė klausė, ar valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ neturėtų investuoti daugiau Lietuvoje ir taip užtikrinti elektros kainų stabilumą, ji domėjosi ir dėl tinklo investicijų bei galimybės pirkti elektrą tiesioginėmis sutartimis, o ne per biržą.
Į pastarąjį klausimą D. Kreivys atsakė, kad tiesioginės sutartys jau yra leidžiamos, o tai padėjo sutaupyti gyventojams dešimtis milijonų eurų.
„Dėl investicijų į infrastruktūrą – jos pakankamai didelės, tiek ESO, tiek „Litgrid“ turi dešimtmečių planus, investicijos milijardinės. Didžiulės lėšos yra sinchronizacijos įgyvendinimui.
Dėl „Ignitis“ mano žiniomis, plėtoja projektus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje. Tai yra sveikintina, nes didžiąja dalimi pinigai grįžta į Lietuvos biudžetą, o iš pelno lenkiškuose parkuose dengia kainas Lietuvos žmonėms“, – atsakė D. Kreivys.
„Darbietis“, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis klausia, ar neturėtų valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ būti visiškai valdoma valstybės, kaip buvo anksčiau ir kad energetikos ateitis yra didesnė valstybinė kontrolė. Dabar didžioji dalis „Ignitis grupės“ akcijų priklauso Finansų ministerijai, o 25 proc. – kitiems akcininkams.
„Tikslai įmonės vadovams tada keliami ne viešo intereso paslaugų teikimas, tačiau pelno siekis (…) Gerbiamas ministre, ar sutinkate, kad kritinė klaida buvo privatizuoti 27-26 proc. „Igničio“, ar manytumėte, kad reikia daryti viską, kad valstybė susigrąžintų kontrolę ties šita įmone?“, – klausia A. Mazuronis.
D. Kreivys teigia, kad valstybė privalo valdyti kritinę infrastruktūrą – skirstymo, perdavimo tinklus, o gamyba Europoje esanti privačių kompanijų reikalas.
„Kalbant apie „Ignitį“, tai noriu pasakyti, kad visas šitas procesas „Igničio“ buvo įvykdytas praėjusios Vyriausybės, tad turėtumėte pasiklausti jų. „Ignitis vysto projektus tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse ir noriu pasidžiaugti, kad „Igničio“ uždirbami kitose šalyse pinigai dažnu atveju skirti suteikti žemesnes kainas mūsų žmonėms“, – atsakė D. Kreivys.
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis domėjosi verslo, kurio netiesioginis akcininkas yra D. Kreivys, elektros kaina. Anot parlamentaro, „ministras susipainiojęs interesuose“, todėl neturi laiko spręsti verslo ar žmonių problemų.
Akivaizdu, kad tai yra piktnaudžiavimas, bet deja, užvaldyta, atsiprašau, laisva žiniasklaida to nepastebi“, – diskusijoje kalbėjo P. Gražulis.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius gyrė ministeriją už aktyvius veiksmus didinant gaminančių vartotojų skaičių.
„Dar metų pradžioje buvo 15 tūkst. generuojančių vartotojų, paprastų žmonių, šiandien jau turime 30 tūkst.“, – sakė konservatorių politikas.
Opozicija teiraujasi, kodėl šiemet gegužę, svarstant vadinamąjį „Proveržio paketą“, ministras pateikė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo uždėta 2 GW riba suminei saulės elektrinių galiai. Pasak opozicijos, „tokiu neatsakingu sprendimu praktiškai sustabdytas saulės elektrinių tolesnis plėtojimas“.
Ministras argumentuoja, kad be saulės elektrinių tinkle turi veikti ir pakankamai vėjo pajėgumų, nes vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinių gamybos ciklai nesutampa.
„Šį pavasarį ypač padaugėjo rezervacijų dideliems saulės jėgainių parkams statyti. Buvo priimtos įstatymų pataisos, ribojančios saulės jėgainių suminę galią iki 4 GW, pusė skiriama verslui, pusė – gaminantiems vartotojams. Sprendimas apriboti stambių projektų plėtrą iki 2 gigavatų buvo skirtas apsaugoti gaminančius privačius ir verslo vartotojus, priešingu atveju jiems nebūtų likę tinklo galių“, – sakė D. Kreivys.
Ministras baigiamojo žodžio netarė, nes jau buvo palikęs Seimo posėdžių salę, po diskusijos nekalbėjo ir interpeliaciją pristatęs E. Sabutis.
Elektros tiekimo rinkos liberalizavimas
Opozicija keletą klausimų interpeliacijoje paskyrė elektros tiekimo rinkos liberalizavimui ir, be kita ko, klausė, kodėl ilgesniam laikotarpiui neatidėtas antrasis liberalizavimo etapas.
„Esminis klausimas, minimas opozicijos, kodėl ministerija nenukėlė antrojo etapo. Akivaizdu, kad I ir II etapai davė akivaizdžią naudą Lietuvos gyventojams (...). Konkurencijos įvedimas į elektros tiekimo rinką buvo ir yra naudingas Lietuvos žmonėms“, – Seime sako D. Kreivys.
Jis teigia, sprendimas neatidėti antrojo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį ir birželio mėnesį, kuomet buvo pastebimai mažesnės nei šiuo metu elektros rinkos kainos.
„Ministerija atliko viską, kad liberalizavimas vyktų kaip galima sklandžiau“, – sako ministras.
Energetikos ministerija šių metų rugpjūčio 16 dieną paskelbė informaciją, kad 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau, nei šiuo metu nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be dalinės valstybės kompensacijos.
Anot jo, ESO duomenimis, vien per šių metų rugpjūtį nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkę vartotojai sutaupė 83 mln. eurų, palyginti su tuo, jei būtų mokėję vidutinę biržos kainą.
D. Kreivys dėl tiekėjų: negalėjome daryti intervencijos
Ministro kartu klausiama, kodėl Energetikos ministerija, pasikeitus situacijai energetikos sektoriuje, neperžiūrėjo kriterijų nepriklausomiems elektros tiekėjams. Ministras, be kita ko, teigia, kad pasibaigus elektros tikimo rinkos liberalizavimo pirmajam etapui, 2021 metų sausio pradžioje Lietuvoje susiformavo elektros energijos tiekimo rinkos „architektūra“.
„Tai yra, buvo suteiktos licencijos tiekėjams, kurie veikia ir dabar, tiekėjai sudarė sutartis su klientais. Esminių sąlygų keitimas, galėjo būti vertinama, kaip grubi intervencija į rinką, bei teisėtų lūkesčių pažeidimo klausimas“, – teigiama atsakymuose.
Jis pabrėžė, kad tiekimo rinkos „dizainas“ buvo suformuotas ankstesnės Vyriausybės.
„Matau būtinybę atkreipti dėmesį, kada ir kaip sukurta ir reguliuojama tiekimo rinka. (…) Mūsų Vyriausybei pradėjus dirbti, iki I etapo pabaigos buvo likę vos keletas savaičių. Procesas jau buvo įsibėgėjęs“, – aiškino D. Kreivys.
Atsakydamas į klausimą, kaip suderinama su vartotojų lygiateisiškumo principu tai, jog tik buvusiems „Perlas Energija“ klientams pasiūlyta kompensuoti skirtumą tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos (o ne visiems elektros vartotojams), D. Kreivys sako, kad būtų neteisinga sulyginti vartotojus, kurie iki šiol nepasirinkę elektros tiekėjo ir tuos pirmojo bei antrojo etapo „Perlas Energija“ klientus, kurie buvo pasirinkę tiekėją (tai yra, „Perlas Energiją“), tačiau šis nutraukė veiklą.
Taigi, situacijos esančios skirtingos, ir garantinis tiekimas užtikrinamas dėl skirtingų priežasčių: „vienu atveju dėl vartotojo kaltės, kitu – dėl tiekėjo kaltės“, rašoma atsakymuose į interpeliaciją.
D. Kreivys Seimui atsakė į 23 klausimus apie elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, elektros gamybą Lietuvoje, energijos kainas, biržos „Nord Pool“ tvarką, taupymo planus ir pagalbą verslui, kompensavimą už nuotolinį darbą, biokuro kainą, gaminančius vartotojus, saulės energetiką ir kitus. Dalis jų paviešinti antradienį.
Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją D. Kreiviui inicijavo socialdemokratai, primena BNS.
Dabar bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui jiems pritarti arba nepritarti.
Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.