„Patogiausias būdas – senas padangas, gumos ir plastiko atliekas neteršiant aplinkos suskaidyti į dujas, anglis ir naftos produktus. Šis principas, vadinamas pirolize, - ne naujas, pasaulyje žinomas nuo 1936-ųjų. Jo naudą pajustų ir mūsų ūkininkai, dabar daug pinigų išleidžiantys grūdams džiovinti, brangiai mokantys už dyzeliną ir krosnių kurą“, - „Ūkininko patarėjui“ aiškino J. Bajorinas, su mokslų daktarais ir auksarankiais savamoksliais išradėjais bandantis įgyvendinti šią labai reikalingą Lietuvai idėją, kuri šalies valdžios kol kas nedomina.
Iš vienos tonos - 400 litrų
Anot inžinieriaus veterano J. Bajorino, iki 200-300 laipsnių įkaitintoje uždaroje (be deguonies) termiškai izoliuotoje (apmūrytoje degto molio plytomis) pirolizės krosnyje kietosios atliekos paverčiamos skystaisiais ir dujiniais junginiais.
„Iš vienos tonos nuvažinėtų padangų galime gauti apie 400 litrų naftos produktų, šiek tiek procentų anglių ir gryno metalo, jeigu jo buvo padangose. Ir sumažėja taršos šaltinių – nereikalingų padangų, švaresnis tampa Lietuvos dirvožemis, grynesnis oras“, - savo apskaičiavimais pasidalijo ilgametis Kauno politechnikos instituto, vėliau Kauno Technologijos universiteto „Vibrotechnikos“ mokslinio centro darbuotojas J. Bajorinas.
Aplinkos neteršia
Rūpestingai prižiūrimi pirolizės įrenginiai nepavojingi aplinkai, o jų nauda – akivaizdi. Greta biokuro tokią technologiją nuolat naudojant elektros ir šilumos energijai gaminti, galima labai sumažinti Lietuvos pramonės ir žemės ūkio priklausomybę nuo importuojamų rusiškų gamtinių dujų, sibirietiškos naftos. Pirolizės gamyklos į aplinką paskleidžia trigubai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šiuo metodu galima perdirbti ilgai nesuyrančias atliekas (populiariai vadinamas „tiksinčiomis ekologinėmis bombomis“): plastiko gaminius, sintetines pakuotes, išvalyti užterštus gruntus ar panaudotus automobilių tepalus.
Užsienyje plačiai taikomas būdas
Anot J. Bajorino, pirolizė plačiai taikoma Serbijoje, Lenkijoje, Norvegijoje. O rusai Krasnojarsko krašto miškuose įsigudrina pasistatyti 3-4 tonų talpos cisternas, kūrena jas šakomis, žievėmis, paskui šildosi namus išgautais naftos produktais (aišku, nekokybiškais). „Lietuvoje pirolizės būdas ... nelegalus, nors vienintelis ES reikalavimas šilumos ir elektros energijos gamintojams - iš kaminų išlekiančios gamybinės atliekos negali teršti aplinkos“, - tvirtino J. Bajorinas.
Stengiasi nuversti kalnus
„Stengiamės įteisinti savo veiklą pagal Lietuvos įstatymus. Buvę „Mažeikių naftos“ įmonės statytojai ir vadovai (Bronislovas Vainora, kiti) pasiūlė tartis su kompanijos „Orlen Lietuva“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kad ji suteiktų mūsų produkcijai kokybės sertifikatą. Jeigu pavyktų – pasijustume atlikę didelį darbą. Mūsų siekis – pagaminti savo laboratorijoje toną naftos produktų (krosnių kuro) per pamainą“, - pasakojo J. Bajorinas.
Artimiausias tikslas – mažiau sieros
Bendraminčiai galvoja ir apie mobilius pirolizės įrenginius „ant ratų“ – tada būtų galima perdirbti senas padangas važinėjant po visą Lietuvą. Ir žmonės nesipiktintų, kaip dažnai Lietuvoje esti, kad stacionari atliekų perdirbimo gamykla „nuodija jų buitį“. Be to, išradėjai nori pritaikyti dar 1816 m. sukonstruotą, įdomų, vertingą, tačiau iki šiol labai mažai naudojamą Stirlingo karšto oro (arba išorės degimo) variklį.
Kauniečiai savo degalų mėginius dukart nuvežė Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorijai. „Šiauliečiai ekspertai iš pradžių rado 1, 11 proc. sieros. Kai panaudojome degtas (negesintas) kalkes, mūsų produkcijoje sieros priemaišų sumažėjo iki 0, 92 proc. Tačiau pramoninėms reikmėms naudojamuose naftos produktuose pagal ES ir mūsų šalies teisės aktus sieros negali būti. Nors dar visiškai neseniai šiluminėse elektrinėse buvo deginamas 3-4 proc. sieros junginių turintis mazutas. Bet mes nenuleidžiame rankų, gryninsime, gerinsime savo produkciją. Visa bėda, kad paramos trūksta, valstybiško požiūrio į savo pastangas pasigendame“, - pabrėžė J. Bajorinas.
Grūdų džiovinimas nerytų pinigų
Labai šiltai inžinierius mechanikas pasakojo apie Kauno rajone, Ringaudų kaime, gyvenantį auksarankį meistrą, katilų, krosnių gamintoją Kęstutį Braukylą.
„Vienas Marijampolės rajono ūkininkas grūdams džiovinti išleisdavo 25 tūkst. Lt. Kęstučio ir Virgilijaus Braukylų sukurtos technologijos padėjo tam žemdirbiui sumažinti džiovinimo nuostolius net 97 procentais. Broliai Braukylos Valstybiniame patentų biure įregistravo savo sukurtą padangų, gumos ir plastiko atliekų utilizavimo įrenginį, kurio labai reikėjo mūsų pirolizės gamyklėlei. Manau, K. Braukylos išradimu galėtų pasinaudoti daug ūkininkų, kiekvienais metais sukančių galvas, kaip, nuolat brangstant energetiniams ištekliams, ekonomiškai išdžiovinti grūdus, gauti pigesnio dyzelino, krosnių kuro“, - įsitikinęs J. Bajorinas.
Technikos genijus iš Ringaudų
Anot J. Bajorino, ringaudiškis K. Braukyla - unikumas, tikras lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto aprašytas „deimančiukas“, savamokslis genijus. „Jis visą gyvenimą grojo akordeonu, o dabar 16 metų gamina katilus, puikiausiai įsivaizduoja visus kuro degimo procesus, todėl jo padaryti katilai mažiau kūrenami išskiria daugiau šilumos. K. Braukylos sukurtos technologijos sudomino net prancūzus, italus“, - susižavėjęs apie savamokslį išradėją kalbėjo profesionalus inžinierius mechanikas.
Išradimų potvynis
Valstybinis patentų biuras (VPB) 2013 m. įregistravo 10,5 proc. daugiau išradimų paraiškų nei 2012 m. Pernai VPB iš viso gavo 5 865 paraiškas pramoninei nuosavybei (išradimams, prekės ženklams) registruoti (26,7 proc. daugiau nei 2012 m.). 2011 m. gautos 4 629 paraiškos. „Džiugu, kad mūsų įmonės ir išradėjai dažniausiai patentuoja naujausias, pažangiausias technologijas, tikėdamiesi jas plačiai pritaikyti“, – teigia VPB direktorius Rimvydas Naujokas.
Atsiveria europinės erdvės
2014-ųjų pradžioje įsigaliojus Europos Parlamento ir ES Tarybos patvirtintai bendrai ES patentų tvarkai, Lietuvos išradėjai savo intelektinę nuosavybę Europos Sąjungoje galės įteisinti paprasčiau, pigiau ir greičiau. Dabar tai sudėtinga ir brangu - kiekviena šalis turi savo patentų biurus, išradimų liudijimai registruojami tik tos valstybės kalba ir galioja vien jos teritorijoje. Bendrasis registravimas ir patentų vertimai į daugiau nei dvi dešimtis oficialių ES kalbų kainavo apie 100 tūkst. Lt, todėl daugelis mokslininkų patentuoti savo išradimus iki šiol ryždavosi tik didžiosiose ES valstybėse - Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje.
Visuotiniai patentai padės taupyti
Nauja bendra patento sistema padės įmonėms sutaupyti beveik 80 proc. patentavimo išlaidų: už išradimo apsaugą 26-iose ES valstybėse bus mokamas tik vienas apie 6 tūkst. eurų mokestis. Bendram europiniam patentui pasipriešino Italija ir Ispanija, kurioms nepatinka, kad išradimų liudijimai spausdinami tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Paraišką bus galima pateikti ir lietuviškai, bet reikės pridėti vertimus trimis pagrindinėmis Bendrijos kalbomis. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, aukštosioms mokykloms, pelno nesiekiančioms ir viešosioms tyrimo organizacijoms vertimo išlaidas atlygins valstybė.