Tiesa, „Gazprom“ ir toliau liks vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai.
Skaičiuojama, kad šios bendrovės uždarbis Lietuvoje galėtų džiuginti kiekvieną akcininką. Kita vertus, analitikai pripažįsta, kad „Gazprom“ išėjimas rodo, jog Lietuva nebėra lengvai veikiama valstybė.
Investicinio banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad „Gazprom“ vidutinė metinė grąžos norma iš investicijos į „Lietuvos dujas“ 2004-2014 m. sudarė 20 proc.
„Mano nuomone, tai labai gera investicijų grąža, tad „Gazprom“ turėtų būti patenkintas tokia investicija“, - DELFI sakė jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ši grąža yra didesnė nei uždirbo „E.ON Rurhgas“, gavusi 15-16 proc. investicijų grąžą. Šis Vokietijos koncernas savo akcijas Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms pardavė gegužę.
Analitikas skaičiuoja, kad ši „Gazprom“ investicijų grąža susiformavo tiek iš dividendų, kurių ji gavo 255,5 mln. Lt bei to, kad pardavusi „Amber Grid“ bei Lietuvos dujų akcijas gaus 417 mln. Lt.
2004 m. už 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų „Gazprom“ sumokėjo 100 mln. Lt. Dvejais metais anksčiau tokią pačią dalį akcijų už daugiau nei 180 mln. Lt. įsigijo Vokietijos bendrovės „Ruhrgas AG“ ir „E.ON Energie AG“, kurios vėliau tapo „E.ON Ruhrgas International“ koncernu.
Pasak T. Povilausko, be 100 mln. Lt, „Gazprom” išpirkdamas papildomą akcijų emisiją investavo 57,9 mln. Lt.
Su Lietuva buvo galima daryti, ką nori
Jis prisimena, kad tuo metu, kai Lietuvoje buvo svarstoma dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo, spręstas klausimas, ar apskritai Lietuva gaus dujų.
„Negalime sakyti, kad tai buvo blogai, tiesiog neturėjome kitose alternatyvos – tik „Gazprom“. Tuo laikotarpiu tą patį padarė tiek latviai, tiek estai ir jie tai padarė panašiomis sąlygomis ir panašiomis kainomis. Tuo metu pagrindinė problema buvo ne dujų kaina, o dujų tiekimo patikimumas. Tai buvo pagrindinis argumentas, kad jeigu bus tas pats akcininkas, tada neturėsime tiekimo problemų. Aišku, gal ir buvo spaudimas pasirašyti ilgalaikes sutartis, įsipareigoti, kokie kiekiai dujų bus nupirkti“, - teigė energetikas.
Pašnekovas prisimena, kad iki 2005 m. dujų kainos buvo stabilios ir labai žemos. Tik vėliau jos ėmė stipriai šokti į viršų.
Po „Lietuvos dujų“ pardavimo sandorio dalis visuomenės piktinosi, kad šis turtas buvo per pigiai parduotas. Dėl šio sprendimo kritikos sulaukė ir tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas. Pašnekovas neatmeta, kad „Gazprom“ galėjo spausti Lietuvą.
„Tikrai nežinau derybų užkulisių, bet pagal tai, kad panašiomis kainomis panašų kiekį savo akcijų pardavė ir latviai, ir estai, matyt, buvo iškelta tokia sąlyga, kad arba jūs parduodat, arba galit visai dujų neturėti. Matyt, buvo toks spaudimas iš Maskvos, nes sąlygos buvo panašios visoms trims valstybėms“, - atkreipė dėmesį jis.
Po „Lietuvos dujų“ pardavimo iš dujų tiekimo gaunamas pelnas buvo apskritai neribojamas, vėliau įvesta maksimali 5 proc. pelno marža.
„Atsimenu, kad privatizavimo sutartyje buvo numatytos baudos ir sankcijos, jeigu pelnas bus ribojamas. Žinoma, kad „Gazprom“ svarbiausia yra pelnas. Kai Lietuvoje atsiranda alternatyvos dėl statomo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, situacija keičiasi ir jie pradės keisti savo politiką Lietuvos atžvilgiu“, - sakė V. Lukoševičius.
Abejoja, ar be „Gazprom“ būtų buvę geriau
Lietuvos pramonininkų konfederacijos
generalinio direktoriaus pavaduotojas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas DELFI sakė, kad Lietuva vadovavosi tais pačiais principais kaip kaimynės.
„Tuo metu Lietuva buvo likusi paskutinė, kuri buvo dar neprivatizavusi savo dujų bendrovės. Lietuvoje buvo nuspręsta vieną akcijų dalį parduoti dujų tiekėjui, o vieną dalį – Vakarų investuotojui. Tokį patį principą taikė visos trys Baltijos šalys“, - komentavo jis.
V. Jankauskas dirbo patariamojoje „Lietuvos dujų“ privatizavimo komisijoje.
Paklaustas, ar jo nuomone, nebuvo padaryta klaida parduodant „Lietuvos dujas“, jis sakė: „Aš abejoju, ar būtų buvę geriau, jei „Gazprom“ būtų čia nedalyvavęs. Aš manau, kad geriau, jog jie čia dalyvavo. Jeigu „Lietuvos dujos“ būtų likusi valdiška įmone, ar ji būtų gavusi dujas pigiau? Labai abejoju“.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat nesiėmė vertinti, ar sprendimas privatizuoti „Lietuvos dujas“ nebuvo klaida.
Dirbant A. Sekmokui Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kuriame reikalauja iš „Gazprom“ kompensuoti daugiau nei 4,5 mlrd. Lt dėl šaliai taikytų nesąžiningų dujų kainų.
„Galutinai į klausimą, kiek tai Lietuvai naudinga, bus galima atsakyti po to, kai paaiškės Stokholmo arbitražo sprendimas dėl galimos permokos už dujas. Tada mes turėsime visas sumas ir tada bus galima padaryti galutinę išvadą, kiek visa tai Lietuvai kainavo, kiek ji laimėjo, ar pralaimėjo“, - kalbėjo buvęs energetikos ministras.
Lietuva ne vienerius metus Rusijos dujų koncernui mokėjo didžiausią kainą visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvos investuotojų asociacijos vadovas Vytautas Plunksnis pastebi, kad dabar „Lietuvos dujos“ yra kur kas efektyviau dirbanti įmonė.
„Nežinau, kieno tai yra nuopelnas - „Gazprom“ arba „E.ON“, bet „Lietuvos dujos“ dabar yra šiek tiek kitokia įmonė nei buvo tada. Ji yra kur kas efektyvesnė, daromos racionalios investicijos kuo mažesnėmis sąnaudomis, ne taip, kaip kartais būna valstybinėse įmonėse. Nežinia, iš kur tai atėjo – iš Rytų ar Vakarų“, - DELFI sakė jis.
DELFI primena, kad ketvirtadienį „Gazprom“ paskelbė priimantis Lietuvos valstybės valdomų įmonių pasiūlymą išpirkti turimas akcijas. Savo nuomonę Rusijos dujų koncernas gali pakeisti iki pirmadienio vakaro.
Antradienį Konkurencijos taryba „Gazprom“ skyrė 123,1 mln. litų po dvejus metus trukusio tyrimo, kai „Lietuvos energijos gamybai“ nepavyko su „Gazprom“ pasirašyti dujų mainų sandorio.
Kiek anksčiau „Gazprom“ sutarė su „Lietuvos dujomis“ dėl 20 proc. mažesnės kainos, kuri galios atgaline data nuo 2013 m.
Šiuo metu vienintelis dujų šaltinis Lietuvoje yra Rusija. Tačiau šio kuro suvartojimas dėl biokuro plėtros nuolat mažėja, o nuo šių metų pabaigos Klaipėdoje pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.
Jeigu sandoris su Rusijos dujų kompanija įvyks, valstybės valdomos įmonės turės daugiau nei 93 proc. „Lietuvos dujų" akcijų.