Penktadienį Vilniuje viešintis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis patvirtino, kad lenkus domintų galimybės žvalgyti naftą Lietuvoje.
„Taip, iš tikrųjų mes siekiame gilinti mūsų bendradarbiavimą, kalbant apie dujų transportavimą ir naftos žvalgymą“, – jį cituoja naujienų agentūra ELTA.
Reikia išmokti klaidas
R. Švedas sakė, kad vien tai, kad kažkas domisi gamtos ištekliais Lietuvoje yra pozityvi naujiena. Vis dėlto, jis pastebėjo, kad Lietuva neturi daug patirties įgyvendindama didelius infrastruktūrinius projektus.
„Įvertinant tai, jeigu yra didžiulis galimas projektas, susijęs su gamtinių išteklių išgavimu ir infrastruktūra, jį reikėtų įgyvendinti žingsnis po žingsnio ir labai skaidriai. Bet koks skubėjimas, bet koks sprendimų priėmimas neskaidriai skatins neigiamus, rezonansinius komentarus tiek iš visuomenės, tiek iš politikų“, – kalbėjo jis.
Energetikos ekspertas priminė skalūninių dujų ir Jungtinių Valstijų įmonės „Chevron“ istoriją.
„Tai buvo labai geras pavyzdys, kaip nereikia daryti. Lietuva turi skalūninių dujų, bet dėl to, kad šis projektas buvo politizuotas, prieš jį buvo vykdomos informacinės atakos, mūsų gėdai ir nevilčiai, mes net bandomojo gręžinio nepadarėme ir net nežinome, kiek skalūninių dujų turime“, – sakė jis.
R. Švedas dar sakė, kad vienas pagrindinių Lietuvos interesų – kuo daugiau dalyvių naftos žvalgybos ir galbūt gavybos konkursuose.
„Kitas dalykas – investuotojai turėtų atitikti euroatlantinės integracijos kriterijus. Šis kriterijus turėtų būti vienas pagrindinių ir pasakytas nediskriminaciniu pagrindu“, – paklaustas apie galimą „Lukoil“ susidomėjimą pridūrė R. Švedas.
Rusijos naftos koncernas šiuo metu jau išgauna naftą Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių Nerijos dalyje. Lenkijos valstybinė įmonė „Lotos“ taip pat išgauna naftą Baltijos jūroje.
Nenori Rusijos
G. Landsbergis sutiko, kad tyrinėjimus Lietuvos vandenyse atlikti reikia.
„Pirmiausia turėtume kalbėti apie konkursą dėl tyrinėjimų, nes realiai net nelabai žinome, kur prasideda ir kur baigiasi mūsų telkinys. Turime tik pirminius geologų duomenis, jog teoriškai jis turėtų būti Lietuvos vandenyse.
Ištyrus būtų aišku, kokio dydžio tas telkinys. Jei jis didelis, tada juo susidomėtų kur kas didesnis būrys įmonių. Tada galėtume kalbėti apie realų ir skaidrų tarptautinį konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visos tokius telkinius eksploatuoti gebančios Vakarų įmonės“, – kalbėjo opozicijoje dirbantis Seimo narys.
Paklaustas, kodėl reikėtų apsiriboti tik Vakarų įmonėmis, G. Landsbergis nurodė, kad tai susiję su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
„Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas neseniai sakė, kad rusiškos įmonės neturėtų dalyvauti konkursuose, vykdyti strateginius projektus. Aš pritariu tokiai nuomonei“, – teigė jis.
G. Landsbergis dar pridūrė, kad galimo telkinio ištyrimas ir eksploatavimas Lietuvai svarbus, nes jei tai nebus padaryta, tikėtina, kad Rusija per savo telkinį galėtų siurbti lietuvišką naftą.
Kitų pavyzdžiai nuteikia optimistiškai
Geologas Saulius Šliaupa DELFI papasakojo, kad tyrimų dėl naftos telkinių Baltijos jūroje buvo nemažai padaryta dar Sovietų Sąjungos laikais – 1970–80 metais.
„Daugiausia ten yra seisminė medžiaga, kuri leidžia nustatyti struktūros perspektyvas. Pora gręžinių išgręžta. Kažkokių ypatingų struktūrų nėra nustatyta, gal tik arčiau Latvijos sienos galima kažko daugiau tikėtis.
Tačiau tiek Lenkijoje, tiek Kaliningrado srityje dujų ir naftos gręžiniai yra eksploatuojami. Tai nuteikia optimistiškai. Manau, kad bent jau tyrimus tikrai verta būtų atlikti“, – pasakojo mokslininkas.
S. Šliaupa pasakojo, kad anksčiau tokių planų atsisakyta dėl neigiamos visuomenės ir politikų nuomonės.
„Geologai su tuo nelabai sutinka. Tai buvo politinis sprendimas, tačiau lietuviai apskritai yra jautrūs ekologinių klausimų atžvilgių“, – sakė jis.
Atvėrė kelią
Šią savaitę Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas leisti naftos paieškas ir gavybą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje.
Ministrų kabinetas pritarė Žemės gelmių įstatymo pakeitimui, kuriame įtvirtinti žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo principai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Šiems planams dar turi pritarti Seimas. Kad įstatymo pataisos įsigaliotų, jas turi pasirašyti prezidentė.
Įvardijo dvi Lenkijos bendroves
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas DELFI informavo, kad dvišaliame Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių vadovų susitikime Lenkijos premjeras paminėjo galimą Lenkijos kompanijų interesą. Buvo paminėti du bendrovių vardai – „Lotos“ ir „Orlen“.
„Kada galėtų būti pradėta žvalgyba, kol kas sunku pasakyti, nes viskas Seimo rankose. Pirmiausia jis turi priimti Vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą, o tą padarius Vyriausybė turėtų sukurti teisinę aplinką“, – nurodė patarėjas.
Jo teigimu, susitikime nebuvo kalbama kas konkrečiai labiau domina lenkų bendroves – nafta ar dujos.
„Vyriausybė turi suformuotus instrumentus, kurie užtikrins, kad tokio pobūdžio veikla būtų vykdoma išimtinai Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“, – premjero poziciją perdavė T. Beržinskas.