„Viso dėmesio skirti vien energetiniam saugumui negalima, nes tuomet iškils kaina. Negalima visų prioritetų sudėti ir į aplinkos apsaugos klausimus, nes tuomet vėl kaina sukils“, - žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos energetikos konferencijoje kalbėjo R. Juozaitis.
Būtent dėl šių priežasčių, pasak jo, šalys bando rasti geriausią sau variantą.
Kaip pasakojo R. Juozaitis, geriausiai šią dilemą pasaulyje sprendžia Šveicarija.
„Prioritetų pasirinkimas dažnai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Neturtingos šalys pirmiausia sprendžia prieinamumo, kainos klausimą. Šalys, kurios yra nestabilioje geografinėje padėtyje, kaip ir Lietuva, skiria daugiausia dėmesio energetiniam saugumui“, - pastebėjo konferencijos pranešėjas.
Pasak jo, besivystančiose šalyse taip pat mažas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos klausimams.
Paminėjęs energetikos tvarumo indeksą, R. Juozaitis teigė, kad Lietuva pagal šį indeksą užima 36 vietą pasaulyje. Čia lietuviai pirmauja prieš estus, kurie yra 65 vietoje. Tai lemia Estijos nesutvarkyti aplinkos apsaugos klausimai naudojant skalūnus.
Pasauliniame indekse, kaip jau minėta, pirmauja Šveicarija. JAV tenka 16 vieta, Rusijai – 58, Kinijai – 76. Pagal energetinio saugumo klausimą pirmoje vietoje atsiduria Rusija, Kinija – 12, JAV – 17. Pagal energetinį prieinamumą JAV pirma, Rusija – 57.
Paneigė mitus
Konferencijoje R. Juozaitis nepraleido galimybės priminti apie paneigtus energetikos mitus, kurie buvo aptarti pernai metais vykusiame energetikos kongrese Pietų Korėjoje.
Pasak Lietuvos atstovo, kongreso metu prieita prie išvados, kad energijos išteklių paklausa ir toliau augs, o naftos gamybos pikas dar nepasiektas.
„Per paskutinius penkerius metus buvo atrasta 2-3 kartus daugiau naftos rezervų nei iki to. Yra ir bus didesnė galimybė išgauti didesnius jos kiekius. Tai rodo ir krentanti naftos kaina po skalūnų revoliucijos“, - kalbėjo R. Juozaitis.
Konferencijos pranešėjo teigimu, tikėjimas, kad energijos paklausą gali patenkinti atsinaujinantys energijos šaltiniai, taip pat yra neteisingas, nes dėl augančios paklausos vėl atsinaujinančiais energijos šaltiniais poreikio patenkinti nepavyks, todėl iškastinis kuras ir toliau gyvuos.
Riziką pasaulinei energetikos sistemai, pasak R. Juozaičio, kelia ir energetikos sektoriaus kapitalo jautrumas politinėms ir reguliavimo priemonėms.
Įvertino Lietuvos dilemą
R. Juozaitis teigė, kad Lietuvoje energetikos dilema sprendžiama tiek aplinkosaugos, tiek saugumo klausimais.
Vis dėlto vienu iš svarbiausių ydų Lietuvos energetikoje jis paminėjo tai, kad trys Baltijos šalys dar neturi bendros energetinės sistemos.
Kalbėdamas apie Lietuvos energetikos sektoriaus iššūkius, konferencijos dalyvis pastebėjo, kad Lietuvoje nepakankamai greitai sprendžiamas pastatų renovacijos klausimas. Daugiau dėmesio, pasak jo, turėtų būti skirta ir vėjo energetikos plėtrai. Be to, jo nuomone, būtina atlikti skalūnų dujų žvalgybą.
Konferencijoje R. Juozaitis prisiminė ir Visagino atominės elektrinės klausimą. Pasak jo, dėl geopolitinės situacijos pablogėjimo, Dūkšto ežero dalies Baltarusijos teritorijoje, nepakankamo partnerių palaikymo ir dėl saugumo reikalavimų išaugusios kainos šiuo metu Lietuvai būtų naudingiau pristabdyti projektą ir palaukti naujesnių technologijų, kurios leistų mažinti atominėje elektrinėje pagamintą kainą.