Neseniai ir Lenkijos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį į dažnai nustojančią veikti „NordBalt“ jungtį. Vienas iš apžvalgininkų priminė, kad Rusija įvairiomis priemonėmis nuolat trukdė jos statybai. Naudotos tiek informacinės atakos Švedijoje ir Lietuvoje, tiek kariniai laivai tose zonose, kur tiestas povandeninis elektros kabelis. Esą ir pastarieji jungties gedimai gali būti Rusijos darbas.
Vis dėlto Lietuvos ekspertai nelinkę tikėti tokiomis teorijomis. Jų nuomone, dažnų gedimų priežastys kur kas paprastesnės – sudėtingos naujos technologijos, patirties dirbant su jomis trūkumas, galiausiai paties kabelio ir jo tiesimo darbų kokybė.
„Gaudo“ gamyklinius trūkumus
Už elektros iš Švedijos tiekimą atsakingos bendrovės „Litgrid“ atstovai neatsakė į DELFI klausimą, ar šios darbuotojai turi kokios nors informacijos apie galimą Rusijos tarnybų įtaką vis pasitaikantiems „NordBalt“ gedimams. Taip pat nepaaiškino, kur tiksliai ir kas kiekvienu kartu sugedo.
„Litgrid“ komunikacijos projektų vadovė Gabrielė Patriubavičiūtė atsiųstame komentare pabrėžė, kad ji veikia „bandomuoju režimu“ ir gedimų ateityje turėtų sumažėti.
„Nuo „NordBalt“ jungties darbo bandomuoju režimu pradžios jungtis atsijungė šešis kartus. Kiekvieno atsijungimo aplinkybės gali būti skirtingos, pavyzdžiui, pirmą kartą Nybru keitiklyje suveikė automatika, reaguodama į tam tikrus pokyčius Švedijos elektros sistemoje“, – apie kitų trukdžių priežastis nutylėjo ji.
Anot vadovės, Europoje aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtys dėl gedimo vidutiniškai per metus atsijungia 9,8 karto. Dėl įvairių sutrikimų esą atsijungia ir elektros gamintojai, pavyzdžiui, užpernai Lietuvos generatoriai atsijungė 67 kartus.
„Bandomasis „NordBalt“ darbo režimas nuo normalaus jungties veikimo ir skiriasi tuo, kad galimas netolygus darbo grafikas. Remiantis kitų aukštosios įtampos jungčių eksploatavimo patirtimi, bandomasis jungties darbas su dažnais atsijungimais yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus. Atsijungimų skaičius ima mažėti jungties pirmųjų eksploatacijos metų pabaigoje“, – tikino ji.
G. Patriubavičiūtės teigimu, vartotojams tokie atsijungimai įtakos neturi ir jie nieko nepajunta, nes elektros sistemos dispečeriai ir automatika akimirksniu rezervuoja reikiamas galias ir subalansuoja sistemą. Ar (kaip) dėl to keičiasi elektros kaina ji neužsiminė.
Pagal atstumą (450 km) ji gerokai lenkia Švedijos ir Danijos 1994 m. nutiestą „Baltic Cable“ (262 km) ir nusileidžia tik „NordNed“ jungčiai tarp Norvegijos ir Nyderlandų (580 km), kuri nutiesta 2008 m.
Ketvirtadienį „Litgrid“ išplatino pranešimą, kad „NordBalt“ jungtimi perduodama elektra vėl prekiaujama elektros rinkoje.
„Vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius HVDC trūkumus – jungties eksploatacija ir jos atsijungimų stebėjimas bei kruopšti jų priežasčių analizė. ABB prašymu, sutarę su Švedijos perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnat“, kurį laiką ribosime jungties galią iki 500 MW, kad būtų įsitikinta, ar gedimo priežastys nėra susijusios su temperatūros parametrais,” – pranešime cituojamas D. Virbickas.
Jo teigimu, per pirmuosius du eksploatacijos metus antroji Suomijos-Estijos elektros jungtis buvo atsijungusi 22 kartus, iš jų pusė – avariniai atsijungimai. Esą visi šie atvejai skaičiuoti jau po to, kai jungties darbas bandomuoju režimu buvo pasibaigęs.
Palygino su automobilių atšaukimais
Energetikos ekspertas Romas Švedas nelinkęs tikėti sąmokslo teorijomis, kad dėl dažnų „NordBalt“ gedimų gali būti kalta Rusija. Nebent jų priežastis būtų kibernetiniai puolimai, tačiau apie juos neteko negirdėti iš pareigūnų.
„Gedimų priežastys gali būti kelios. Viena iš jų – techninė, apie ją galėtų daugiau pasakyti bendrovė. Kitos priežastys – geopolitinės, bet, sakyčiau, jos būtų labiau sąmokslo teorijos. Galima mėginti improvizuoti, kad Baltijos jūroje plaukioja įvairiausi povandeniniai laivai... Tačiau aš labiau laikyčiausi techninės“, – DELFI kalbėjo R. Švedas.
Jis argumentavo, kad „NordBalt“ jungtyje naudojamos labai sudėtingos technologijos ir pati jungtis yra viena iš ilgiausių, nutiestų po vandeniu. Be to, abejose jos pusėse pastatyti naujos technologijos nuolatinės srovės keitikliai.
Jis pasitelkė naujausio modelio automobilio analogiją. Esą pasitaiko, kad pristatę visiškai naują modelį, jo gamintojai po kurio laiko atšaukia kai kurias mašinas dėl vieno ar kito neišbandyto komponento gedimo.
„Šioje vietoje neįžvelgčiau geopolitinių priežasčių. Nemanyčiau, kad taip paprastai būtų bandoma įsikišti ar kažką daryti. Kita vertus, jeigu tai būtų kibernetinė ataka, informuotų atitinkamos tarnybos“, – kalbėjo R. Švedas.
Jis pripažino, kad sutrikus elektros tiekimui „NordBalt“ jungtimi jos kaina mūsų šalyje gerokai padidėja. Tačiau, anot eksperto, reikėtų pripažinti, kad iki naujų jungčių atsiradimo, Lietuva iš viso neturėjo rimtų energijos tiekimo alternatyvų. Esą Europos Komisija dėl to ir investuoja didžiules lėšas į panašius projektus, kad visoje bendrijoje atsirastų konkurencija šioje rinkoje.
„Kuo pigesnė elektra, kuo mažesni jos kaštai, tuo geriau visiems vartotojams ir pramonei. Kol jungčių nebuvo, vidutinė elektros kaina buvo viena iš aukščiausių visame regione, o tai mažino mūsų konkurencingumą“, – aiškino ekspertas.
Bėdos dėl nekokybiško kabelio?
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat nelinkęs tikėti, kad „NordBalt“ gedimai susiję su Rusijos veiksmais.
Kiek iš šalies stebėjau šiuos procesus, vykdomų darbų ir naudotų medžiagų kokybė buvo ne pati aukščiausia, matyt, tai būtų galima laikyti grynai rangovo kalte“, – DELFI sakė jis.
Anot buvusio ministro, ar gedimai nesikartos ateityje, priklausys nuo to, kiek jungties užsakovai iš Lietuvos ir Švedijos sugebės išsireikalauti iš rangovų. Tačiau, pasak jo, net jei gedimai kartosis, tiesti kabelio iš naujo nereikės, nes tai būtų labai brangu ir techniškai sudėtinga.
„Aišku, kol kas, matyt, per mažai laiko praėjo, turėtų praeiti gal metai gal dar daugiau. Tada sistemiškai būtų pažiūrėta, kokie gedimai. Per ilgesnį laikotarpį pasirodo, kokie atsiranda. Tik tuomet atlikus kruopščią analizę bus galima daryti konkrečias išvadas, ką reikėtų keisti, kokios yra problemos“, – reziumavo A. Sekmokas.