Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad derybas Europos Sąjungoje vainikavo sėkmė, nes sutarta dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainų ribos, nors ankstesnė aptariama pozicija buvo 275 eurų.
„Manau, kad tai yra labai sėkminga. Matysime, kaip tas susitarimas veiks, nes jis priklauso nuo parametrų, nuo dienų skaičiaus, kada ta riba viršijama, nuo to, koks yra skirtumas su suskystintųjų gamtinių dujų kaina. Bet pirmas įspūdis, kad tai yra iš tikro labai sėkmingas susitarimas‟, – „Delfi‟ sakė A. Sekmokas.
Jis pabrėžia, kad kyla klausimas dėl pačios schemos, dėl mechanizmo.
„Ar jis turėjo būti toks su daugeliu parametrų, ar nebuvo naudingiau Lietuvai pasiekti susitarimą, kur nustatoma besąlygiškai dujų kainų riba. Bet, matyt, to realiai pasiekti nebuvo galima dėl kitų šalių pozicijos. Tai bendras rezultatas – preliminariai reikėtų vertinti teigiamai, o kaip bus tikrovėje – pamatysime‟, – sako pašnekovas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas į situaciją žiūri kategoriškiau: jis sutinka, kad sutartas „saugiklis‟ nepakenks, tačiau ypač didelės naudos esą tikėtis nevertėtų.
„Žodžiu, atrodo, kad čia buvo ilgai deramasi, diskutuojama, bet rezultatas nėra toks, kas duos kažkokios naudos. Tai yra apsisaugojimas nuo kažkokių nenumatytų, staigių, didelių šuolių – ir tiek. Ir tai su visokiais papildomais apsidraudimais‟, – apibendrino ekspertas.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad ties susitarimu dar bus dirbama, tačiau iš principo, sprendimas „normalus‟, naudingas Lietuvai.
„Kaip mačiau iš oficialaus dokumento, turės įvertinti operatoriai iki vasario 1 dienos, ar tikrai nedaro neigiamos įtakos tiekimui ir aprūpinimo saugumui. Tai vėlgi, čia nepriimkime, kad patvirtinta ir tai yra galutinis faktas.
Sakyčiau, normalus sprendimas, įvertins profesionalai. Ir manau, jeigu dujų pritrūks – tai yra aiški sąlyga, kad tai bus atšaukta. Čia sunormalizuotos sąlygos ir ta TTF kaina taip stipriai nebesvyruos, žiūrint į ateitį, į viršų. Manau, kad Lietuvai tai, aišku, gerai‟, – sako T. Povilauskas.
V. Jankauskas sako, jog mechanizme numatyta išlygų apsidraudžiant, kad dujos neaplenktų Europos.
„Ta riba labai atsargi. Čia ne tas sprendimas, kurio Lietuvoje galbūt daug kas tikėjosi. Turbūt įsivaizdavo, kad čia galėtų būti kažkas panašaus, kaip kad padarė Portugalija su Ispanija, kur elektros gamybai dujos yra pigesnės. Bet ten kitas principas, ten tiesiog tą skirtumą padengia (valstybė – red.)‟, – kalba ekspertas.
Anot jo, elektros kainoms mažinančios įtakos dėl sprendimo nebus matyti, tai – tiesiog saugiklis nuo dujų kainų piko.
„Tikrai nematysime. Jeigu pasižiūrėsite, dujų kainos pastarosiomis dienomis mažėja, atrodo, kad Europa jau mato, jog tas šaltis buvo trumpalaikis, neišgąsdino per daug, dujos toliau teka. Ir šito mėnesio, ir kito sandoriams kainos yra tik 100–110 eurų už MWh. Tai yra toli gražu nuo to, apie kokias ribas čia kalbama‟, – aiškina V. Jankauskas.
„Jeigu kaina pastoviai bus 180 eurų, tai tokia kaina, be abejo, bus aukšta ir vartotojams tai bus sunki našta. Tai tuo požiūriu kažkokių lūkesčių, kad tai bus stebuklinga lazdelė ir tiek pramonei, tiek gyventojams energetinės išlaidos ženkliai sumažės, – to tikrai negalima manyti, kad tai pateisino. Tačiau tai leidžia, kad tie dujų kainų šuoliai nebūtų tokie dideli‟, – sako jis.
„180 MWh yra (nustatyta), kad būtų visiems aiškiau, jog yra ribos, bet jeigu kaina sukils pasaulinėje rinkoje, tai mes pirksime ir ta kaina bus didesnė negu 180 eurų‟, – sako ekonomistas.
Jo vertinimu, nustatant minėtą ribą labiau norima apsisaugoti nuo spekuliacijų Nyderlandų prekybos taške TTF.
Kas išeina, kad tiesiog didžiulis skirtumas tarp TTF taško ir to, kiek importuoji. Ir paskui vėl: pas ką tie pelnai nugula dėl to skirtumo tarp TTF ir SGD? Tai čia svarbus noras išskaidrinti ir nuimti nuo treiderių tam tikrus pelnus ir normalizuoti šitą rinką‟, – sako T. Povilauskas.
V. Jankauskas mano, kad keletą mėnesių trukusios derybos rodo, jog Europos Sąjungoje energetiniai klausimai yra labai skaudūs, nes tai atsiliepia visai ekonomikai ir daugelis šalių pirmiausia žiūri savo ekonominių interesų.
„Matėme, kad tarp labiausiai šiai ribai besipriešinančių buvo Vokietija, na, paskutiniu momentu kažkodėl sutiko. Bet tai rodo, kad energetika, kuri tiesiogiai veikia ekonomiką, yra labai sunkiai suderinamas Europoje dalykas“, – sako ekspertas.
Anot jo, dujų kainų ribų taikymas aktualiausias Europoje būtent mažiau turtingoms šalims.
Lietuvai pirmadienį Briuselyje kartu su pritariančių ES valstybių narių grupe pavyko pasiekti, kad būtų sumažinta viršutinė gamtinių dujų kainos riba iki 180 eurų už MWh. Mechanizmas įsigalios tada, kai ateinančio mėnesio TTF išvestinių finansinių priemonių atsiskaitymo kaina tris darbo dienas viršys 180 eurus už MWh ir per tą patį laikotarpį bus 35 eurais didesnė už kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkį, pranešė Energetikos ministerija.
Pasak jos, mechanizmas bus pradėtas taikyti nuo kitų metų vasario vidurio, kai bus atlikti poveikio vertinimai, siekiant išvengti visų rizikų, susijusių su tiekimo saugumu ir dujų paklausos augimu.
„Pasiektas politinis sutarimas yra Lietuvos ir visos ES laimėjimas. Nepaisant kilusių nesutarimų derybų metu, kartu kitomis ES valstybėmis narėmis dar kartą pademonstravome, kad galime išlikti solidarūs iškylančių iššūkių akivaizdoje“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Dujų kaina Nyderlandų prekybos taške – šiek tiek aukščiau 100 eurų už MWh, tris kartus pigiau nei šių metų rugpjūčio pikas:
„Reuters“ paaiškina, kad numatytos išlygos, viena vertus, leidžia uždėti ribas perkamoms dujoms, kartu atsižvelgiant į pasaulines SGD kainas – taip užtikrinant, kad ES šalys tebegalėtų konkurencingomis kainomis įsigyti SGD iš pasaulinių rinkų.
ELTA primena, kad už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai dėl šių kainų lubų derėjosi kelis mėnesius, daliai ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, prašius jas įvesti po to, kai šį rugpjūtį didmeninės dujų kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
Tokiam dujų kainų apribojimui nebuvo linkusios pritarti keletas šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kurios argumentavo, kad nustačius pernelyg žemą kainų apribojimą, dujų kroviniai iš Europos pajudėtų į pelningesnę Azijos rinką, tad ES kiltų rizika jų pritrūkti.
Vis dėlto Vokietija galiausiai pritarė susitarimui, kuriame turėtų būti numatyti keli saugikliai, užtikrinsiantys tiekimo saugumą ir finansinių rinkų stabilumą.
Tarp visų bloko valstybių jo nepalaikė tik Vengrija, Austrija ir Nyderlandai. Pastarosios valstybės, pasak D. Kreivio, susilaikė, o Vengrija balsavo prieš.
Europos Komisija lapkričio pabaigoje pasiūlė dujų kainas TTF prekybos taške apriboti ties 275 eurų už MWh, su sąlyga, kad tokia kaina išsilaikytų bent dvi savaites ir 10 dienų būtų 58 eurais didesnė nei palyginamoji SGD kaina.
Po praėjusią savaitę vykusio ES ministrų susitarimo kompromisinį variantą pasiūlė blokui pirmininkaujanti Čekija: 220 eurų už MWh lubas, kurios aktyvintųsi, jei dujų kaina ateinantį mėnesį jas viršytų penkias dienas, taip pat – būtų 35 eurais didesnė už palyginamąją SGD kainą.