Vyriausybė taip pat svarstys galimybę įjungti daugiau branduolinių elektrinių ir pratęsti reaktorių eksploatavimo laiką, jei bus galima užtikrinti saugumą, sakė F. Kišida energetikos politikos posėdyje.
Siekis atgaivinti Japonijos branduolinę energetiką gali būti prieštaringai vertinamas po to, kai 2011 metais po avarijos Fukušimoje buvo sustabdyta daugelio šalies branduolinių reaktorių veikla.
„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą smarkiai pakeitė pasaulio energetinį kraštovaizdį“, todėl „Japonija turi nepamiršti galimų krizių scenarijų ateityje“, – sakė F. Kišida.
„Kalbant apie atomines elektrines, vyriausybė ne tik užtikrins 10-ies vėl įjungtų reaktorių veiklą, bet ir dės pastangas padaryti viską, ko reikia, kad būtų atnaujintas kitų reaktorių, kurių saugą patvirtino šalies branduolinės energetikos priežiūros institucija, paleidimas“, – sakė jis.
F. Kišida paragino politikus apsvarstyti galimybę „statyti naujos kartos branduolinius reaktorius su naujais saugos mechanizmais“ ir „maksimaliai išnaudoti esamas branduolines jėgaines“.
Kaip ir daugelis šalių, Japonija, kuri siekia iki 2050 metų tapti neutrali anglies dvideginio atžvilgiu, susidūrė su energijos tiekimo sunkumais, kai prieš pusmetį prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą.
Be to, šią vasarą Japonijoje tvyrojo rekordiniai karščiai, todėl gyventojai buvo prašomi taupyti energiją, kur tik įmanoma.
Praėjus 11 metų po Fukušimos katastrofos, 10 iš 33 Japonijos branduolinių reaktorių vėl veikia, nors ne visi veikia ištisus metus, o šalis yra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro.
Nacionalinė branduolinės saugos priežiūros institucija iš esmės pritarė dar septynių reaktorių pakartotiniam paleidimui, tačiau dėl to dažnai susiduriama su vietos bendruomenių pasipriešinimu.