Kaip žinia, elektros kainų liberalizacija Lietuvoje vyks trimis etapais. Per pirmąjį – 2020 metais – naują tiekėją turi pasirinkti per metus daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių sunaudojantys gyventojai.
2021 metais sprendimą priimti turės sunaudojantys tarp 1 ir 5 tūkst. kWh, o 2022 metais – sunaudojantys iki 1 tūkst. kWh.
Patenkantys į pirmąjį etapą iki rugpjūčio 1 dienos turėjo gauti pranešimus apie pareigą pasirinkti naują tiekėją.
„Buvo informuota per 98 tūkst. šalies namų ūkių, kurie sudaro 6 proc. reformos dalyvių“, – rašoma tinklapyje pasirinkitetiekeja.lt.
Ten pat primena, kad pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją kiekvienas šalies gyventojas gali jau dabar, nepriklausomai nuo to, kiek elektros per mėnesį jis suvartoja ir į kokį reformos etapą patenka.
Gyventojai, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kWh iki rugpjūčio 31 dienos turėjo apsispręsti, ar pasidalinti savo elektros energijos naudojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais.
Sutikus, tiekėjai susipažįsta su gyventojo elektros energijos naudojimo duomenimis ir parengia pasiūlymą. Apie nesutikimą būtina pranešti kiekviename etape nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 dienos prisijungus nesutikimai.eso.lt.
Iki gruodžio 10 dienos gyventojai turėtų pasirinkti tiekėją.
„Pasirinkite elektros energijos tiekėją ir pasirašykite su juo sutartį – toliau viskuo pasirūpins jis ir „Energijos skirstymo operatorius“. Sutartį pasirašius iki einamojo mėnesio 10 dienos, paslaugas iš pasirinkto tiekėjo gausite jau nuo ateinančio mėnesio pradžios“, – rašoma pasirinkitetiekeja.lt.
Jei gyventojas iki gruodžio 10 dienos tiekėjo nepasirinks, tada garantinio tiekimo paslaugą dar pusę metų užtikrins ESO, tačiau tai kainuos brangiau, t. y. praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina bus dauginama iš koeficiento 1,25.
Po pusės metų laikotarpio ESO turės teisę garantinį tiekimą nutraukti.
Keturi pasirinkimai
Tinklapyje pasirinkitetiekeja.lt galima susipažinti su įmonėmis, kurios privatiems klientams pardavinėja elektros energiją. Šiuo metu tokių yra keturios.
Pirmoji – Latvijos valstybinei „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum Lietuva“.
Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės ataskaitos duomenimis, ji 2019 metais gavo 63 mln. eurų pardavimo pajamų, uždirbo 504 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, „Elektrum Lietuva“ rugpjūčio 27 dieną turėjo 33 darbuotojus, liepą jiems mokėtų atlyginimų vidurkis buvo 2197,05 euro „popieriuje“ (apie 1349 eurai „į rankas“).
Savo paslaugas siūlo ir Estijos valstybinei energetikos bendrovei „Eesti Energia Aktsiaselts“ priklausanti „Enefit“.
Ši įmonė 2019 metais gavo 61 mln. eurų pardavimo pajamų, patyrė 3,7 mln. eurų grynojo nuostolio. Rugpjūčio 27 dieną „Enefit“ turėjo 17 darbuotojų, liepą jiems mokėjo vidutiniškai 4101,58 euro „popieriuje“ (apie 2482 eurai „į rankas“).
Dar vienas galimas pasirinkimas yra Lietuvos valstybės valdoma įmonė „Ignitis“.
Rugpjūčio 27 dieną ji turėjo 313 darbuotojų, kuriems liepą mokėjo vidutiniškai 2429,28 euro „popieriuje“ (apie 1481 euras „į rankas“).
Ketvirtasis naujas elektros energijos tiekėjas – šią vasarą įsteigta „Perlas Energija“.
Registro duomenimis, jos akcininkai yra Kęstutis Gataveckas, Gytis Kazlauskas, Linas Kazlauskas, Mindaugas Marcinkevičius ir Tomas Muraška.
K. Gataveckas yra įmonės „Perlas Finance“ direktorius. „Perlas Finance“ akcininkai yra M. Marcinkevičius ir įmonė „Lotena“.
„Lotenos“ akcininkai yra Donatas Kazlauskas, Eglė Kazlauskienė, Antanas Muraška ir Janina Muraškienė. D. Kazlauskas ir A. Muraška taip pat yra ir įvairias loterijas organizuojančios įmonės „Olifėja“ akcininkai. Jų turtas anksčiau buvo įvertintas atitinkamai 8 mln. ir 18 mln. eurų.