Ambasadorius Richardas Grenellas kelioms kompanijoms nusiuntė laišką, kuriame „primena, kad bet kokioms kompanijoms, veikiančioms Rusijos energetikos eksporto dujotiekio sektoriuje, iškilęs... JAV sankcijų pavojus“, naujienų agentūrai AFP sakė ambasados atstovas.
„Nord Stream 2“ ir „TurkStream“, numatančio dujotiekį per Juodąją jūrą, remiančios firmos „aktyviai kenkia Ukrainos ir Europos saugumui“ rašė R. Grenellas.
Rusijos Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietiją Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą ir leistų eliminuoti Ukrainą kaip jų tranzito valstybę.
„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje. Jam aktyviai priešinasi kai kurios Europos Sąjungos narės, tarp jų – Lietuva ir Lenkija, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.
JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.
Vienintelis „Nord Stream 2“ projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Vokietijos vyriausybė nepritaria sankcijų įvedimui Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ dalyviams, šią savaitę pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Vokietija, kurią remia Prancūzija ir Austrija, laiko „Nord Stream 2“ projektą „grynai ekonominiu“.