Sutartis tarp JAV ir ES žada paliesti ne tik verslus, kurie planuoja eksportuoti savo produkciją į kitą Atlanto pusę, bet ir visas kitas ekonomikos sritis. Kaip tai palies Lietuvą ir šalies gamintojus?
Kol vyksta derybos dėl partnerystės tarp JAV ir ES, konkrečios detalės apie sutartyje esančius punktus neskelbiamos. Nenorėdamos susilpninti savo derybinių pozicijų ar apie savo planus informuoti kitų valstybių, su kuriomis taip pat deramasi dėl laisvos prekybos sutarčių, tiek JAV, tiek ES pasiryžusios apie galutinį derybų rezultatą informuoti tuomet, kai bus susitarta dėl visų Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sąlygų.
Abi derybų pusės siekia ne tik palengvinti prekybą abiejose pusėse Atlanto, paskatinti investicijas, bet ir kuo labiau suartinti verslą reguliuojančių institucijų darbą, kol kas skirtingus JAV ir ES standartus ir reikalavimus.
Verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos, nežinodamos, konkrečių detalių iš derybų, išsako savo baimes ir nerimą dėl galimų Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties pasekmių.
Užsibrėžusi tikslą derybų metu užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, ES kartu su JAV kviečia visas puses išsakyti savo nuogąstavimus.
Savo nuomonę apie galimą įtaką verslui po Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės priėmimo turi ir energetikos sektorius.
Bijo dėl įtakos konkurencingumui
Energetikos įmones atstovaujančios institucijos patarėjas teigė bijantis, kad partnerystės sutartis tarp JAV ir ES gali pakenkti Europos įmonių konkurencingumui.
„Mes palaikome Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę kaip koncepciją, bet kartu turime keletą pastabų“, - savo pristatymą pradėjo B. Janickis.
Pasak jo, energetikos įmonės supranta idėją, kad sutartis turėtų suteikti daugiau galimybių plėtoti verslą, tačiau kartu jis priminė, kad dėl reguliavimo sistemos JAV ir ES ekonomikos labai skiriasi.
Kaip pavyzdį, B. Janickis pateikė anglies dvideginio emisijos reikalavimus, kurie ES daug griežtesni nei JAV.
B. Janickis akcentavo, kad anglies dvideginio emisijos mažinimas reikalauja didelių investicijų iš Europos kompanijų.
„Ir mes turime tai mažinti ir mažinti, o JAV įmonėms to daryti nereikia“, - kalbėjo jis.
Pasak organizacijos atstovo, atsivėrus rinkoms Amerika galėtų pasiūlyti daug pigesnių energetikos produktų, kurių vietos gamintojų kaina išliks aukštesnė dėl skirtingo reglamentavimo ir reikalavimų.
Mato ir pliusų
Kalbėdamas su portalu DELFI apie JAV ir ES partnerystės įtaką vietos energetikos sektoriui bei chemijos pramonei B. Janickis tvirtino, kad susitarimas tarp stiprių ekonomiškai pusių gali išeiti ir į naudą.
„Kalbant apie chemijos pramonę tiek mums, tiek jums reikia laisvos prieigos prie žaliavų – pasistačius suskystintų dujų terminalą – suskystintų dujų. Jei jų kaina bus daug konkurencingesnė už rusiškų dujų, tai jums padės. Manau, kad šiandien dujų kaina dar nėra tokia patraukli, bet ji bus patrauklesnė. Dujų kaina dėl pasaulinės paklausos mažės, kiek – pamatysime. Bet jūs turite suskystintų dujų terminalą ir net jeigu nepirksite dujų iš JAV, turėsite labai gerą instrumentą, kas liečia Rusiją. Taigi, kalbant iš šios perspektyvos, jei turite laisvą priėjimą ir prie amerikietiškų dujų, derybinės pozicijos yra geresnės“, - kalbėjo pašnekovas.
Iš kitos pusės B. Janickis pabrėžė, kad yra vidinių ES klausimų, kurie kelia energetikos ar chemijos pramonės įmonėms nerimą.
„Kai kurie sektoriai, ypač nuo energetikos išteklių priklausomi sektoriai, moka papildomus mokesčius dėl taršos reikalavimų, kurių nemoka amerikiečiai. Taigi, atsivėrę JAV ir neturėdami tokių pačių sąlygų kaip amerikiečiai mes būsime mažiau konkurencingi“, - tęsė pašnekovas.
Didžiausia dalis Lietuvos eksporto į JAV – energetikos produktai
VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad 2013 m. Lietuvos eksportas į JAV sudarė 2,8 proc. (682 mln. eurų) viso šalies eksporto. Tuo metu importuota iš JAV apie dukart mažiau (308 mln. eurų arba 1,2 proc. Lietuvos importo).
„Verslios Lietuvos” vyr. analitikas Justas Jurevičius pastebi, kad apie tris ketvirtadalius viso šalies eksporto į JAV pernai sudarė UAB „Orlen Lietuva“ produkcija.
„Be naftos produktų į JAV rinką nemažai eksportuojama baldų, taip pat maisto bei chemijos pramonės produktų. Tiesa, 2014 m. pastarosios prekių grupės eksportas reikšmingai sumažėjo dėl trąšų eksporto nepalankių tendencijų. Vis dėlto naftos produktai iš esmės nulemia Lietuvos eksporto į JAV raidos kryptį, dėl jų 2014 m. eksporto vertė į JAV rinką augo itin reikšmingai – tikėtina, kad metinis pokytis bus artimas 50 proc.“, - kalbėjo analitikas.
Praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesių duomenimis 71,8 proc. eksporto į JAV sudarė mineraliniai produktai, 10,9 proc. - mediena, baldai, medienos gaminiai, 5,5 proc. - chemijos pramonės produktai, 3,3 proc. - žemės ūkio ir maisto produktai. 2013 m. JAV buvo 10 vietoje pagal apimtis eksporto šalis.
Iš JAV į Lietuvą daugiausia keliavo transporto priemonių , mašinų ir jų dalių, orlaivių ir jų dalių sektoriaus prekės.
Lietuvos verslas ir trina rankomis, ir būgštauja
Pašnekovas teigė, kad jau kuris laikas pramonininkai bendrauja ir diskutuoja šiuo metu vykstančių derybų klausimu.
„Įmonės, kurias mes atstovaujame, supranta, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimas yra svarbus, bet nevienodai svarbus“, - komentavo G. Morkis.
Pasak jo, nuomonės skiriasi kalbant apie atskirus sektorius.
„Viena iš įmonių, kuriai šis susitarimas yra svarbus, yra „Achema“. Įmonė turėjo pakankamai neblogą trąšų eksportą į JAV ir sąlygos buvo neblogos, nes Amerika netaikė muitų tarifų trąšoms, įvežamoms į JAV, nes pati jų negamino. Dabar situacija pasikeitė: kadangi Amerika išgauna pigesnes dujas, o trąšų sektoriuje maždaug 85 proc. kaštų sudaro dujos, tai dėl to amerikiečiai pradėjo patys statyti gamyklas ir gali būti taip, kad greitu laiku jie jau iš importuojančios šalies taps eksportuojančia ir jų eksportas bus nukreiptas į ES rinkas: į tas rinkas, į kurias eksportuoja ir „Achema“. Ir čia gali būti nelygių žaidėjų susidūrimas, jeigu bus visiškai panaikinti muitai į ES. Dėl kaštų skirtumų mūsų produkcija bus nebekonkurencinga“, - kalbėjo pašnekovas.
Būtent todėl trąšų gamintojai norėtų, kad sutartyje tarp JAV ir ES būtų galima numatyti pereinamąjį laikotarpį tarifų klausimu.
Kitokia situacija yra su pieno pramone.
„Kažkada „Rokiškio sūris“ turėjo geras pozicijas JAV, tačiau buvo kaltas dolerio kritimas, tačiau koja ten įkelta ir lieka. Nežiūrint to, kad sūriams yra labai dideli muitai Amerikoje, ir tai mūsiškiai sugebėjo laikytis toje rinkoje. Dabar, jei nutiktų taip, kad muitų nebūtų, tai mums būtų didelis laimėjimas, - kalbėjo pašnekovas.
Teigiamos nuotaikos, pasak pramonininkų atstovo, dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties sklando ir tarp mėsos perdirbėjų. Šie yra suinteresuoti eksportu į JAV, tačiau iki šiol kliūtimi buvo gamybos sertifikavimas.
DELFI primena, kad vienas iš derybos tarp JAV ir ES tikslų yra kiek galima suvienodinti arba suartinti abiejų pusių verslo reguliavimo institucijų veiklą, reikalavimus. Jei derybininkams pavyktų susitarti, pavyzdžiui, veterinarijos ir fitosanitarijos klausimais, Lietuvos gamintojams užtektų Europos Sąjungoje galiojančių sertifikatų, norint pradėti eksportą į JAV.
Kalbėdamas apie baldus pašnekovas teigė, kad šiuo klausimu susitarimas tarp ES ir JAV taip pat padidintų galimybę eksportuoti daugiau.
„Įmonės nusiteikusios „už“. Žinoma, suprantama, kad JAV nėra Kinija, kuri gali užversti dėl pigios darbo jėgos, žaliavų ir energetikos, dempingo, valstybinių subsidijų ES rinką visokiausio pobūdžio produkcija. Tai ne tas atvejis. JAV pagaminta produkcija yra kokybiška, nėra pigi, ji gali konkuruoti Europoje tik su panašios kokybės prekėmis“, - apibendrino pašnekovas.
G. Morkis taip pat akcentavo ne ekonominę sutarties reikšmę: „Ši sutartis yra daugiau nei laisvosios prekybos sutartis. Mano požiūriu, tai Vakarų civilizacijos, turinčios bendras demokratijos, žmogaus teisių vertybes, partnerystės stiprinimas. Daugiau laisvių prekybos ir investicijų sutartyje turi sustiprinti abiejų pusių ekonomiką ir tai reiškia – sustiprinti Vakarų civilizacijos ekonominę dalį“.