„Didžioji dalis JAV išgaunamos naftos yra WTI rūšies, tuo metu pasaulyje populiariausia yra Brent rūšies nafta. Kainos skirtumas tarp šių naftos rūšių kol kas per mažas, kad būtų patrauklus JAV eksportuotojams“, – sako J. Rojaka.
Penktadienį JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė 2016 metų valstybės išlaidų įstatymo projektą, kuriame atšaukiamas naftos eksporto draudimas, trukęs 40 metų.
„Tai, kad po 40 metų pertraukos JAV kompanijos vėl galės eksportuoti naftą, yra didelis pokytis, tačiau kainų rinkoje tai kol kas neturi didelės įtakos. Didžioji dalis JAV išgaunamos naftos yra WTI rūšies, tuo metu pasaulyje yra populiariausia Brent rūšies nafta.
Kainų skirtumas tarp šių naftos rūšių kainų yra nepatrauklus eksportuotojams. Tas atotrūkis turėtų būti 5–6 JAV doleriais didesnis, kad JAV eksportuotojams būtų naudinga, pelninga eksportuoti naftą. Taigi kol kas dėl pastarojo JAV valdžios sprendimo lūžio taško naftos rinkoje nematyti“, – aiškina DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims J. Rojaka.
Prie naftos pigimo JAV išgaunama ir eksportuojama nafta galėtų prisidėti tuo atveju, jei JAV eksportuotojai sugebėtų sumažinti sąnaudas beveik dešimtadaliu. Tuomet eksportuotojų pelningumas smarkiai išaugtų, ir jie galėtų užimti didesnę bendros prekybos nafta dalį.
Aplinkybės kainos didėjimo nežada
Nors esminio pokyčio dėl JAV naftos pasaulinėje rinkoje LRT.lt kalbintos ekonomistės neprognozuoja, visos kitos aplinkybės kol kas neleidžia tikėtis naftos kainos augimo.
„Panašu, kad artimiausiu metu naftai niekas nepadės. Dabartinis kainų lygis – 34–36 JAV doleriai už barelį WTI ir Brent rūšies naftos yra neįtikėtinai mažas ir, atrodo, kainų neveikia jokios aplinkybės, kurios galėtų ją kilstelti. Naftos kainų nedidina nei pasaulio ekonomikos augimas, nei JAV atsigavimas“, – kalba „Danske bank“ Finansų rinkų departamento direktorė G. Gečiauskienė.
Naftos kaina nekyla dėl didelės ir, neatmestina, dar didėsiančios naftos pasiūlos. Tam, kad būtų sunaudotos esamos naftos atsargos, bei kasdieną 1,5 mln. barelių gavybos kvotas viršijantis naftos kiekis, turėtų labai padidėti paklausa. Kol kas, pasak G. Gečiauskienės, tokios perspektyvos nematyti.
J. Rojaka pažymi, kad naftos rinkos stabilizacija yra tikėtina kitų metų antrą pusmetį.
„Pirmąjį pusmetį bus suirutė dėl naujų žaidėjų – Iranas taip pat turėtų įžengti į rinką. Iranas, kaip naujas veikėjas, galėtų įnešti daugiau šurmulio naftos kainoje nei JAV. Tačiau antrąjį kitų metų pusmetį galima tikėtis naftos rinkos stabilizacijos“, – sako J. Rojaka.
Vairuotojai labai nenudžiugs
Nors ateities sandorių naftos kainos biržoje yra rekordiškai žemos, vairuotojai jau priprato dėl to pernelyg nedžiūgauti. Didmeninė naftos kaina galutinėje benzino kainoje sudaro 40 proc. Likusioji dalis – pridėtinės vertės, akcizo mokesčiai, perdirbėjų antkainis, pardavimo kaštai.
Be to, kaip pastebi G. Gečiauskienė, benzino kainos nebūtinai sumažėja ta dalimi, kuria galėtų, mažėjant naftos kainoms.
„Reikia visuomet prisiminti degalinėje degančio skaičiuko sudėtį. Naftos kaina sudaro mažiau nei pusę galutinės degalų kainos, visa kita – mokesčiai, antkainiai, pardavėjų kaštai.
Nors kartais net ir žinant tą faktą, kyla klausimų, kodėl, krintant naftos kainoms, ta dalimi, kuria galėtų pigti benzinas, jis neatpinga“, – kalba G. Gečiauskienė.