„Tiems, kurie pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija, sakau, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas pažangia chemine medžiaga – ne pirmas kartas. Tokių dalykų jau matėme Gruzijoje ir Ukrainoje, Sirijoje ir Solsberyje. Kaip matėme ir bandymų kištis į rinkimus visame pasaulyje. Veikimo modelis nesikeičia ir to nepakeis joks dujotiekis“, – šie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžiai, pasakyti praėjusį trečiadienį (rugsėjo 16 d.) metinio pranešimo metu, sukėlė didelį ažiotažą Briuselyje.
Žurnalistai ilgai kamantinėjo Komisijos atstovus spaudai, kad šie paaiškintų, ką užuomina apie dujotiekį reiškia konkrečiai ir ką Komisija planuoja daryti. Vėliau pati U. von der Leyen žurnalistams paaiškino: „Ilgai egzistavo požiūris, kad tai grynai ekonominis projektas, o aš esu giliai įsitikinusi, kad tai labai politinis projektas taip pat, ir tas Rusijos elgesys, Rusijos elgesio pavyzdžiai, parodė, kad niekas nesikeičia į gerąją pusę, bet blogėja, įtvirtinant tą dujotiekį.“
„Tas dujotiekis“ – tai „Nord Stream 2“, sujungsiantis Rusiją su Vokietija per Baltijos jūra ir apeinant tranzitines šalis, tokias, kaip Ukraina.
Du Lietuvos atstovai nepalaikė rezoliucijos
Kitą dieną po Komisijos pirmininkės metinio pranešimo Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, kuriame skelbiama, kad Europarlamentas „atsižvelgdamas į A. Navalno atvejį, pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad reikia sustabdyti projektą „Nord Stream 2“.
„Parlamentas pakartoja savo ne vieną kartą išsakytą poziciją. Jau tris kartus EP tai yra pasakęs (du kartus 2018 m. ir vieną – 2019 m.) ir būtų keistą, jei A. Navalno apnuodijimo atveju EP išdėstytų silpnesnę poziciją. Tai buvo vienas iš argumentų. Antrasis argumentas, kad A. Navalno apnuodijimas – sisteminė Rusijos valdžios politika. A. Navalno atvejį reikia matyti tokiu daugiau holistiniu požiūriu ir todėl vienas svarbių dalykų, kas įrašyta prieš „Nord Stream“ punktą, – ES turi peržiūrėti savo politiką su Rusija“, – DELFI.lt teigė europarlamentaras ir vienas rezoliucijos iniciatorių Andrius Kubilius.
Už rezoliuciją ir atskirai už „Nord Stream 2“ įtraukimą į ją balsavo didžioji dauguma EP narių (už pataisą dėl NS2 balsavo 465, prieš 140 ir 78 susilaikė; už rezoliuciją – 532, prieš – 84, susilaikė 72). Iš Lietuvos europarlamentarų tik Viktoras Uspaskichas susilaikė, o Valdemaras Tomaševskis nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos.
Viskas A. Merkel rankose
Vis dėlto A. Kubilius pripažįsta, kad nepaisant EP rezoliucijos ir Komisijos pirmininkės žodžių, kurie buvo „grakštūs ir stiprūs“, ES turi ribotas galias tokių projektų atžvilgiu.
„Tai yra Vokietijos sprendimas. Ką galėjo ES padaryti, tą padarė – Dujų direktyva. Dėl to didelė dalis „Nord Stream 2“ pralaidumo nebepriklauso „Gazprom“, – kalbėjo europarlamentaras bei pridūrė, kad pačioje Vokietijoje daugėja NS2 skeptikų.
Išties, nustačius, kad Rusijos opozicijos lyderiu vadinamas A. Navalnas buvo apnuodytas „Novyčiok“, Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas neatmetė sankcijų prieš NS2: „Tikiuosi… rusai neprivers mūsų pakeisti pozicijos dėl „Nord Stream“. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kabinetas taip pat pranešė, kad kanclerė „neatmeta“ tokio varianto.
„Iš A. Merkel veiksmų matosi, kad Vladimiro Putino politika darosi labai rimtas galvos skausmas. Turiu omeny ne tik A. Navalną. EP priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos, o ten akivaizdu, kad V. Putinas yra vienintelė priežastis, kodėl Aliaksandras Lukašenka yra valdžioje. Be to, besitęsiantis karas Ukrainoje. Tad manyčiau, kad galima tikėtis, jog Vokietijos politika Putino režimo atžvilgiu darysis griežtesnė“, – prognozavo A. Kubilius.
Kita vertus, netrūksta informacijos, kad A. Merkel nesiruošia stabdyti NS2. Tarkim, rugsėjo 8 d. neviešame susitikime su Vokietijos parlamentarais ji kartu su ekonomikos ministru esą atmetė sankcijų taikymą NS2. Praėjusią savaitę taip pat išaiškėjo, kad rugpjūtį (dar prieš A. Navalno apnuodijimą) Vokietija pasiūlė JAV už 1 mlrd. eurų pastatyti du suskystintų dujų terminalus priimti amerikietiškas dujas. Mainais Vašingtono prašomas nutraukti sankcijas prieš NS2.
Smūgis, nuo kurio iki šiol neatsigauna
Pernai gruodį JAV priimtos sankcijos prieš NS2 statybose dalyvaujančias kompanijas buvo milžiniškas smūgis į paširdžius šiam projektui. Tarkime, šveicarų dujotiekių tiesėja „Allseas“ iškart pasitraukė iš projekto, nors buvo likę tiesti tik 6 proc. vamzdžių (2300 km iš 2460 km nutiesta) ir planuota, kad NS2 pradės veikti šių metų pradžioje.
Dabar NS2 atstovai vengia įvardyti datą, kada dujotiekis turėtų būti baigtas. Tuo labiau, kad JAV grasina sustiprinti sankcijas (pvz., NS2 statybos bazė – Vokietijos Sasnico miestelis sulaukė JAV senatorių įspėjimo, kad bus ekonomiškai „sunaikintas“).
„Projekto kompanija dabar priversta ieškoti naujų sprendimų, kad užbaigtų tiesti likusius 6 proc. dujotiekio“, – DELFI.lt teigė „Nord Stream 2 AG“ vyresnysis patarėjas Romansas Baumanis.
Vokiški „už“ ir „prieš“
Užbaigti NS2, ypač, kai tiek nedaug liko, – tikriausia, vokiško pedantiškumo garbės reikalas. Tuo labiau, kad visi leidimai, dėl kurių taip sunkiai kovota, yra gauti.
„Nematau teisinio kelio nutraukti NS2 projektą: visi leidimai išduoti ir atšaukti juos dabar būtų neįmanoma. Bet kokie bandymai nutraukti projektą sulauks teisminių ieškinių lavinos (...) ir reikės sumokėti milijardus eurų, – DELFI.lt paaiškino energetikos ekspertė, vyresnioji tyrėja iš Oksfordo energetikos studijų instituto dr. Katya Yafimava. – Politiniai padariniai taip pat bus rimti, nes Rusija NS2 atidėjimą arba nutraukimą, kaip atsaką į A. Navalno atvejį, vertins kaip pasitikėjimo praradimą ne tik dėl to, kad nėra tiesioginio ryšio tarp NS2 ir A. Navalno bylos, bet ir dėl to, kad Rusija jau sutarė dėl tranzito per Ukrainą po NS2 veiklos pradžios.“
Projekto sustabdymas taip pat atneštų didžiulius nuostolius jame dalyvaujančioms Vakarų kompanijoms. 2015 m. rugsėjį Rusijos valstybinis monopolistas „Gazprom“ su penkiomis Europos kompanijomis (ENGIE S.A., OMV AG, „Royal Dutch Shell plc“, „Uniper SE“ ir „Wintershall Dea GmbH“) pasirašė susitarimą dėl įkūrimo kompanijos „Nord Stream 2 AG“ ir dujotiekio tiesimo. Iš pradžių 50 proc. akcijų atiteko „Gazprom“, o po 10 proc. – europiečiams. Netrukus Europos kompanijos pasitraukė iš akcininkų sudėties, bet liko investuotojomis, dengiančiomis iki 50 proc. NS2 projekto kaštų. Viso investicijos NS2 ir su juo siejama infrastruktūra siekia 12 mlrd. eurų.
„Daugiau 120 įmonių iš daugiau nei 12 Europos šalių ir tūkstančiai jų darbuotojų bus tiesiogiai paveikti (...) Penki Vakarų investuotojai, tarp jų – dvi Vokietijos kompanijos, neteks po beveik vieną milijardą eurų...“, – vardijo projekto sustabdymo kaštus NS2 atstovas R. Baumanis.
Svarbiausia priežastis, kodėl Berlynas nedrįsta stabdyti NS2 – Vokietijos pramonė nori užsitikrinti stabilų (be tranzitinių šalių) pigių rusiškų dujų tiekimą. NS2 turėtų patiekti 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų per metus. Pastaruoju metu Vokietija sunaudoja 85-90 mlrd. kub. metrų per metus dujų. Tikėtasi, kad Vokietijai atsisakant elektros gamybos naudojant anglį ir atominę energiją, gamtinių dujų poreikis augs.
Be to, kelia klausimų Norvegijos ir Nyderlandų, iš kurių Vokietija eksportuoja du trečdalius jai reikalingų dujų, planai. Tarkime, Nyderlandai iki 2030 m. ketina atsisakyti gamtinių dujų išgavimo dėl aplinkosauginių sumetimų.
„NS2 vaidina svarbų vaidmenį Vokietijai bei visai Europai, nes tikimasi, kad dujų poreikis Europoje išliks dabartiniame lygyje, o vietos išgavimas smarkiai sumažės, tai reiškia, kad priklausymas nuo importo didės“, – prognozavo energetikos ekspertė dr. K. Yafimava.
Kritikai atkerta, kad NS2 tik 5 proc. atpigins dujas Vokietijos vartotojams, o sėdėjimas „ant Kremliaus dujų adatos“ nesuteiks stabilumo, nes Rusija ne kartą įrodė, kad bet kada gali panaudoti energetiką savo geopolitiniams tikslams pasiekti.
Be to, NS2 kertasi su Europos Komisijos propaguojama ir pačios Vokietijos palaikoma „Žaliojo kurso“ idėja, pagal kurią iki 2050 m. visa ES turėtų tapti klimatui neutrali. Politiškai NS2 skaldo ne tik ES, bet ir transatlantinį bendradarbiavimą.