Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas Ženevoje pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi suteikti galimybę Lietuvos ekspertams susipažinti su Astravo AE statybų eiga. Anot jo, Baltarusija atsakė Lietuvai į visus jos iškeltus klausimus dėl AE saugumo.
„Jėgainės statybos projektas įgyvendinamas skaidriai ir atvirai, ir tarptautinė visuomenė tuo įsitikina“, – pabrėžė M. Michadiukas, kurį cituoja Baltarusijos naujienų agentūros „Belta“.
Pasak „Belta“, Lietuvos atstovams buvo paaiškinta, kad Astravo, kuris yra 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkimas AE statyboms yra pagrįstas ir saugus bei atitinka Espo konvencijos reikalavimus.
„Lietuvos atstovai išsakė tas pačias pretenzijas, kurios buvo ne kartą reiškiamos per žiniasklaidą. Pagrindinis klausimas – aikštelės pasirinkimas, kuri yra neva pernelyg arti Lietuvos. Mes išsamiai paaiškinome, kodėl ši aikštelė pasirinkta, ir kad ji visiškai atitinka visus saugumo reikalavimus. Baltarusijos delegacija aiškiai išsakė savo nuomonę į visas Lietuvos pretenzijas. Mes judėjome ir judame griežtai Espo konvencijos rėmuose“, – sakė M. Michadiukas.
Kalbėdamas apie Astravo AE projekto įgyvendinimo terminus, M. Michadiukas pabrėžė, jog viskas vyksta griežtai laikantis patvirtinto grafiko.
K. Trečiokas: Baltarusija žaidžia žaidimus dėl Astravo AE
Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas savo ruožtu pareiškė, kad Baltarusija dėl Astravo AE žaidžia žaidimus, o į klausimus apie saugumą atsako „kaip sugedusi plokštelė“.
Anot K. Trečioko, Ženevoje vykstančiame Espo konvencijos posėdyje Baltarusija nepateikė atsakymų į užduotus Lietuvos klausimus dėl saugumo.
„Baltarusija žaidžia savo žaidimą, tiesiai šviesiai pasakysiu. Jie yra neatsakę į daugybę mūsų keltų klausimų ir jie aiškina ir Ženevoje susitikime komitetui, kad viską daro skaidriai, viską vykdo, bet iš tikro taip nėra. Pradedant aikštelės parinkimu ir daugybė... ten yra sudėtingi dalykai. Kvietimas nuvykti į Astravą - gerai, bet tai nepakeis mūsų pozicijos, kokie yra pažeidimai tarptautinės teisės, jie išlieka“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė K. Trečiokas.
„Asmeniškai manau, kad tokie objektai, neturi būti statomi arti miestų, sostinių, nesvarbu Lietuvos, ar Baltarusijos, nes tai padidinto pavojingumo objektai ir pats sprendimas statyti, manau, buvo daugiau politinis nei ekonominis“, - pridūrė jis.
Baltarusijos atstovai teigia, kad Ženevoje atsakė į visus Lietuvos keltus klausimus. Tačiau K. Trečiokas teigia gavęs informacija, kad to nebuvo.
„Jie kaip sugedusi plokštelė kartoja: „mes viską vykdome, viską deriname, viską informavome, mes jau atsakėme šimtus atsakymų“. Bet kad tie atsakymai yra nei šis, nei tas, nei taukai, nei lašiniai. Kažkokie atsirašinėjimai. Visi puikiai suprantame, ką tai reiškia, tai yra tarptautinis skandalingas objektas, tai daugiau rusų nei baltarusių statyba, ko gero, tai yra ekonominis spaudimas“, – tikino ministras.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys praėjusią savaitę BNS teigė, kad Espo rekomendacijose nurodyta, jog Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus, organizuoti viešą projekto svarstymą.
Rekomendacijose taip pat buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio aplinkai vertinimas.
Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.
Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.
PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.