Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas pareiškė, kad incidento Astravo atominėje elektrinėje negalima vadinti reaktoriaus korpuso kritimu, nes „korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo greičio“.
Taip jis teigė „Rosatom“ interneto svetainėje paskelbtame interviu.
„Tai vaikiški pasiteisinimai, kai 330 tonų svoris krenta net iš 10 centimetrų aukščio, tai yra rimta“, - BNS pirmadienį sakė K.Trečiokas.
„Rosatom“ pranešime teigiama, kad incidentas buvo nufilmuotas, tačiau K. Trečiokas sako, jog medžiagos Aplinkos ministerijai Baltarusija arba „Rosatom“ nepateikė.
„Pavadinčiau tai įprastiniu bendravimo būdu: neigti, o kai nebegalima to padaryti, tai didelį (incidentą - BNS) vaizduoti mažu, o mažą vaizduoti kaip nieką“, - tikino K. Trečiokas.
Anot A. Lokšino, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos ant kitos.
Reaktoriaus korpusą buvo planuota perkelti maždaug 10 metrų atstumu, nekeičiant jo horizontalios padėties. Tačiau tvirtinant pakabinamuosius įtaisus subrangovas nukrypo nuo nurodymų, dėl to keliant krovinį jis pakrypo. Pranešime teigiama, kad buvo tik apibraižyti reaktoriaus korpuso dažai.
Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje.
Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos pranešime.
Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas.
Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus.
Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje atominėje elektrinėje. Baltarusijos energetikos ministerija yra patvirtinusi dar vieną incidentą - kad balandį buvo „pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai buvo nereikšmingas defektas.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.
Atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.