Jį Baltijos šalyse atstovaujantis Ivanas Paleičikas pareiškė, kad tam įtakos neva turėjo ir geopolitiniai dalykai, esą Lietuvos prezidentės pareiškimai, kad už „Lukoil“ pinigus finansuojama Kremliaus karinė agresija Ukrainoje, nepalankūs Vyriausybės žingsniai, suvalgiusios visą metų pelną, taip pat prisidėjo prie sprendimo išeiti, pranešė LNK televizijos laida „Alfa savaitė“.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas laidai sakė, kad „Lukoil“ pasitraukimą lėmė ekonominės priežastys.
Kiek anksčiau lrt.lt jis sakė, kad dėl šio sprendimo gyventojai laimėtų dvigubai.
„Vienas laimėjimas – ekonomika. Konkurencija lems, kad paslaugų kokybė gerės, kaina bus konkurencinga. Dėl to vartotojai turėtų tik laimėti. Kitas aspektas – vertybinis. „Lukoil“ siejama su Rusijos kapitalu ir su Kremliaus vykdoma politika“, – tuomet vardijo jis.
Kas perka degalus iš „Lukoil“?
Buvęs kontržvalgybos vadovas stebisi, kad valstybės institucijos perka degalus iš Rusijos politiniu įrankiu vadinamo „Lukoil“ tinklo.
„Viešųjų ryšių akcija padaryta iš to reikalo, ir jokio persekiojimo nebuvo, kaip tik „Lukoil“ degalinių tinklas sugebėdavo valstybinius konkursus laimėti, ir Lietuvos valstybinės įstaigos, institucijos, pildavosi degalus iš „Lukoil“. Tai truputį keistoka atrodydavo, nes šiaip ar taip Rusijos kompanija, santykius turim komplikuotus ir Europos Sąjungos santykiai komplikuoti, o mes valstybinėse institucijose leidžiame laimėti tokiai Rusijos kompanijai kaip „Lukoil“, – laidai „Alfa savaitė“ sakė buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, nuo 2011 m. „Lukoil“ su valstybinėmis įmonėmis sudarė daugiau nei 350 sutarčių, kurių vertė beveik 150 mln. eurų. Tarp pirkėjų ir vidaus reikalų, krašto apsaugos sistemos ir net pats VSD.
Dar vienas „Lukoil“ degalų pirkėjas – Lietuvos kariuomenė. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė teigė, kad stebėjosi, kodėl kariuomenė perka degalus iš „Lukoil“ dar jai būnant krašto apsaugos ministre.
„Tai čia viskas konkurso būdu, aš, kai dirbau ministre, stebėjausi, kodėl ji perka degalus iš „Lukoil“, o pagal viešųjų pirkimų įstatymą turi nulemti kaina“, – sakė R. Juknevičienė.
Degalų verslo atstovai sako, kad „Lukoil“ iš esmės nesitraukia, nes jų degalines iš tiesų įsigis dabar „Lukoil“ valdytojams atstovaujantis I. Paleičikas.
Pasak minėtos laidos, esą prekės ženklo keitimas vyksta jau kurį laiką, dalis „Lukoil“ degalinių buvo perduota „Baltic Petroleum“, kitos degalinės pervadinamos „Luktarnos“ vardu. „Luktarna“ priklauso grupei, kurios akcijas turi I. Paleičikas ir jo sutuoktinė.
„Kiek aš suprantu, ten nemažai degalinių kitais pavadinimais dabar pardavinėja degalus“, – sakė buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas S. Butkus.
Pasak „Alfa savaitės“, Seimo narė R. Juknevičienė primena, kad „Lukoil Baltijos“ vadovas I. Paleičikas prieš 10 ir daugiau metų figūravo daugiau nešvarių istorijų ir galėjo bandyti daryti įtaką tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui.
„Prisiminkim Brazausko ir ponios Brazauskienės „Draugystės“ istoriją, kada nuo 2001–2002 m. iki pat A. Brazausko atsistatydinimo buvo labai aktyvus politikoje ponas I. Paleičikas, nes buvo ir A. Brazausko medžioklės partneris, o medžioklė nuo sovietinių laikų – nomenklatūros susitarimų vieta, tai čia buvo spaudoje aprašyta, kuomet prieš vykstant „Mažeikių naftos“ privatizavimui, kur „Lukoil“ siekė tapti akcininku ir nupirkti „Mažeikių naftą“ už grašius, tai buvo labai didelė įtaka“, – laidoje „Alfa savaitė“ prisiminė Seimo NSGK narė R. Juknevičienė.
Konservatorė pastebi „Lukoil“ neskaidrius verslo ryšius su Kristina Brazauskiene.
„A. Brazausko viešbučio „Draugystė“ istorija: A. Brazauskas organizavo tą privatizavimą, 30 proc. akcijų labai nepelningai valstybei, pardavė savo būsimai žmonai K. Brazauskienei, po to I. Paleičikas tapo verslo partneriu ir ten buvo labai neaiškūs neskaidrūs akcijų perpirkimo dalykai, taip ir neaišku, už kokią sumą, spaudoje buvo daug vertinimų, kad tai buvo tam tikras paslėptas kyšis.
Vėlgi atėjo laikas, kai V. Putinas pasodino „Jukos“ akcininką Michailą Chodorkovskį, „Jukos“ pardavinėjo naftą, vėl „Lukoil“ įsijungė į šitą procesą, ir viskas baigėsi tuo, kad A. Brazauskas turėjo atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Taigi I. Paleičikas ir „Lukoil“ buvo labai stiprus politikos žaidėjas Lietuvos gyvenime ir labai neskaidrus, ypatingai neskaidrus žaidėjas“, – sakė Seimo NSGK narė R. Juknevičienė.
Politologas: Kremliaus įrankis agresijoje prieš Ukrainą
Politologai „Lukoil“ vertina kaip Kremliaus įrankį.
„Labai gera žinia, nes „Lukoil“ antra pagal dydį naftos kompanija Rusijoje, visi puikiai žino, kad Rusijoje nepriklausomo verslo, ypač energetikoje, nėra. Taigi nereikia turėti iliuzijų, kad jis galėtų būti nepriklausomas nuo Rusijos politinio režimo. Kai tokia organizacija traukiasi iš Lietuvos, tai gerai, nes traukiasi ir Kremliaus geopolitinis įrankis“, – sakė dr. Laurynas Kasčiūnas.
Politologas teigė, kad „Lukoil“ prisidėjo ir prie Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
„Ukrainos saugumo tarnybos šių metų pradžioje apkaltino „Lukoil“, pateikdamos schemas, kaip „Lukoil“ 2013–2014 m. kontrabandos būdu su tam tikrais tarpininkais naftos produktus buvo pergabenę į tuos separatistinius regionus, ir lėšos už naftos produktų pardavimą, kalbame apie 2 milijardus dolerių, buvo duotos tiems režimams prorusiškų darinių palaikymui“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pats I. Paleičikas laidai pareiškė nieko nekomentuosiantis.
Tuo metu DELFI I. Paleičikas anksčiau sakė, kad sprendimą trauktis iš Lietuvos lėmė ekonominės priežastys ir valdžios sprendimai.
„Todėl perspektyvos vystytis daugiau čia nėra. Mažas pelningumas, nepalyginsi su kitomis valstybėmis. Trečia, iš valstybės institucijų visokie sprendimai, pavyzdžiui, pernai gavome dvi baudas iš Konkurencijos tarybos. Dabar uždraudė alkoholį pardavinėti“, - anksčiau DELFI vardijo jis.
DELFI primena, kad daugiau nei prieš metus prezidentė Dalia Grybauskaitė skėlė antausį Rusijos kapitalo valdomai „Lukoil“, kai pasisakė, jog „būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje“. Ši citata iš prezidentės lūpų išsprūdo, kai ši komentavo savo veto Konkurencijos įstatymo pataisoms, kurios būtų sumažinusios baudas didelėms įmonėms Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje „Lukoil“ turi 75 degalines, Latvijoje – 40.