Gyventojai privalo pasirinkti
Šilumos ūkio įstatyme nustatyta, kad daugiabučių namų gyventojai privalo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo arba karšto vandens tiekėją. Savo apsisprendimą vartotojai turi pareikšti iki gegužės 1 d. Kol vartotojai sprendžia, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.
Ketvirtadienį posėdžiausiančiai Palangos miesto tarybai bus siūloma nustatyti šilumos tiekėjui - UAB ,,Litesko“ filialo ,,Palangos šiluma“ - atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 4,77 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. Tokį mokestį nuo gegužės 1 d. tektų mokėti tiems vartotojams, kurie karšto vandens tiekėju pasirinktų „Litesko“, o taip pat daugiabučių namų gyventojams, nepasirinkusiems jokio apsirūpinimo karšto vandeniu būdo.
Šiuo metu Palangos savivaldybėje taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas be karšto vandens tiekėjo, t.y., šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo UAB ,,Litesko“ filialo ,,Palangos šiluma“, o vanduo – iš geriamojo vandens tiekėjo UAB ,,Palangos vandenys“. Karšto vandens skaitiklių priežiūra ir metrologinė patikra nėra vykdoma.
Domėjosi ir Kainų komisija
Kaip „Vakarinei Palangai“ teigė klausimą miesto Tarybai pristatysianti Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Snieguolė Saltonienė, ar Palangoje jau nustatytas karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis domėjosi tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tiek Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje. Anot specialistės, Kainų komisija įpareigojo Savivaldybę pranešti, kaip vykdoma prievolė sudaryti vartotojams sąlygas rinktis karšto vandens tiekėją ar būdą.
S.Saltonienės teigimu, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką praėjusių metų liepos 21 d. nutarimu patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ja remiantis ir skaičiuotas mokestis.
Vien Palangoje – 6,5 tūkst. skaitiklių
Kaip teigė S.Saltonienė, skaičiuojama, jog tuo atveju, jei visi Palangos vartotojai karšto vandens tiekėju pasirinktų „Litesko“, taip pat priskaičius ir tuos, kurie nepareikš jokios nuomonės dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, Palangoje reikėtų įrengti 6465 naujus skaitiklius, preliminariai tai kainuotų 679 tūkst. litų. Savivaldybės specialistė tikina, jog aptarnavimo mokestį reikėtų pradėti mokėti tik tuomet, kai bute būtų įrengtas naujasis apskaitos prietaisas.
Naujieji karšto vandens apskaitos prietaisai turės nuotolinio nuskaitymo funkciją, t.y. vartotojui nebereikės paslaugos deklaruoti, o visi duomenys automatiškai bus siunčiami į duomenų surinkimo bazę. Tai leis gyventojams mokėti tik už jų suvartotą karštą vandenį, o ne kaip yra dabar – ir už paslaugos nedeklaruojantį kaimyną.
Paklausta, kieno nuosavybe - gyventojų, ar karšto vandens tiekėjo - taps skaitikliai, S.Saltonienė atsakė, jog jai ir pačiai kilęs šis klausimas. Kainų komisija jai nurodžiusi, kad apskaitos prietaisai priklausys vartotojams, o aptarnavimo mokestis bus imamas už karšto vandens skaitiklių įrengimą, jų tinkamos būklės palaikymą bei patikros organizavimą.
Naujas įstatymas neveiks
Pagal šilumos įstatymą, jau kitą dieną, kai vartotojas pasirenka karšto vandens tiekėją, pas jį turi apsilankyti paslaugos teikėjas ir įrengti naująjį apskaitos prietaisą. Tačiau jau dabar akivaizdu, jog tai nėra įmanoma, o terminas – gegužės 1 d. – labiau popierinis ir šilumos tiekėjams nėra realus: niekas neatsako į klausimą, kur gauti pinigų tiems tūkstančiams „gudrių“ prietaisų nupirkti, kas už juos turi sumokėti.
Savo nedviprasmišką poziciją šiuo klausimu „Vakarinei Palangai“ pateikė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Jos nuomone, nuo gegužės 1 dienos šalyje įsigaliosianti nauja karšto vandens tiekimo tvarka gresia sumaištimi ir socialinės įtampos augimu. Anot asociacijos, pernai gruodžio 21 d. Seimo priimta Šilumos ūkio įstatymo pataisa, pagal kurią visi gyventojai privalo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nėra iki galo parengta pritaikyti praktiškai.
„Šilumos tiekėjai pritaria naujai tvarkai – esame už skaidrią karšto vandens apskaitą ir kontrolę. Deja, įstatymo pataisa parengta nekokybiškai ir paliktos kelios svarbios spragos, kurios sukels netvarką“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, svarbiausia problema – numatyta, kad šilumos tiekėjai turės vykdyti karšto vandens apskaitos kontrolę, tačiau nenumatomas finansavimo šaltinis, kuris leistų šią prievolę vykdyti. „Iš anksto informuojame visuomenę, kad šilumos tiekėjai negali prisiimti atsakomybės už tai, kad naujas įstatymas neveiks“, - sakė V.Stasiūnas.
Kas finansuos?
Kaip nurodo asociacija, užtikrinti tikslią karšto vandens vartojimo duomenų apskaitą galima dviem būdais – diegiant skaitiklius, duomenis nuskaitančius nuotoliniu būdu, arba samdant naujus darbuotojus, kurie skaitiklius gyventojų butuose tikrintų fiziškai.
„Pastarasis variantas yra atmestinas – norint patekti į gyventojų butus tektų steigti Karšto vandens policiją ir, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tiekimo įmonei į darbą priimti naujų 2,5 tūkstančio darbuotojų“, - sakė V.Stasiūnas. Be to, gyventojams jų skaitiklių patikra per mėnesį kainuotų nuo 20 iki 40 litų.
V.Stasiūno teigimu, skaitiklių, duomenis nuskaitančių nuotoliniu būdu, diegimas – modernus sprendimas, tačiau jam įgyvendinti nenumatytos lėšos. Didelės apimties projektams būtina skelbti tarptautinius konkursus, jie su visomis procedūromis gali užtrukti iki pusės metų. Didžiuosiuose šalies miestuose modernių skaitiklių diegimas pareikalaus kelių dešimčių milijonų litų investicijų.
„Bankai atsisako finansuoti tokius projektus, nes juos įvardija nuostolingais. Kaip elgtis šilumos tiekėjams – iš anksto rinkti pinigus iš gyventojų, laukti Valstybės garantijų ir paramos? Akivaizdu, kad surinkti šias lėšas keliant karšto vandens arba šilumos energijos tarifus – taip pat prastas sprendimas. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas atsiduria aklavietėje“, - teigė V.Stasiūnas.