Tai didžiausias smūgis Ukrainos energetinės nepriklausomybės viltims, savo straipsnyje amerikiečių laikraštyje „The New York Times“ rašo Williamas J. Broadas.
„Rusija traktavo prijungimą kaip teisėtą savo teritorijos susigrąžinimą ir stengėsi neatkreipti dėmesio į naftos ir dujų karštinę, kuri pastaruoju metu paaštrėjo Juodojoje jūroje“, - pažymi žurnalistas. Savo ruožtu Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog tarp Krymo prisijungimo ir energijos išteklių nėra „jokio sąryšio“, ir, laikraščio teigimu, pridūrė, kad „nafta ir dujos Rusijai netgi nerūpėjo“.
„Exxon Mobil“, „Royal Dutch Shell“ ir kitos stambios bendrovės jau atliko geologinius žvalgymus Juodojoje jūroje. Kai kurie naftos pramonės analitikai tvirtina, kad Juodosios jūros potencialas gali varžytis su Šiaurės jūros ištekliais. Amerikiečių geologo Williamo B. F. Ryano nuomone, prisijungusi Krymą, Rusija gavo potencialiai „pačius geriausius“ Juodosios jūros naftos šaltinius.
Analitikų teigimu, kliūtimi eksploatuoti šiuos išteklius galėtų tapti sankcijos, kurios apribotų prieigą prie Vakarų finansavimo ir technologijų. Tačiau jie pažymi, kad Rusija jau perėmė „Ukrainos nacionalinės dujų bendrovės padalinį Kryme“ (laikraščio formuluotė), automatiškai suteikiantį jai naftos žvalgybos įrankius.
Leidinys primena „naftos ir dujų karštinės“ chronologiją. Kiek daugiau negu prieš dvejus metus prie Rumunijos krantų buvo aptiktas didžiulis dujų telkinys. 2012 metų balandį tuometinis Rusijos ministras pirmininkas V. Putinas su Italijos bendrove „Eni“ pasirašė susitarimą dėl geologinių žvalgymų Rusijai priklausančioje zonoje Juodosios jūros šiaurės rytinėje dalyje.
Pažvelgęs į susitarimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, autorius aptiko „vieną mandagią frazę, kad kaimyninių Juodosios ir Azovo jūrų ribos bus reguliuojamos tarptautine teise“.
Kovo 24 dieną Rumunijos laikraštis „Romania Libera“ paskelbė, kad „Rumunija ir Rusija taps kaimynėmis“ bei pateikė ekspertų nuomonę: Gruzija, Turkija, Bulgarija ir Rumunija tyliai pripažįsta Krymo aneksiją, „kad išvengtų atviro konflikto“.
Kaip bebūtų, analitikai prognozuoja, kad Rusijai prisijungus Krymą, bus pakeistas dujotiekio „Pietų srautas“ projektas – jis bus tiesiamas ne aplenkiant Ukrainos zoną, per Turkijos vandenis, o per naujai užvaldytą akvatoriją. Tiesa, dėl Ukrainos krizės iškilo abejonių paties „Pietų srauto“ ateitimi.
Kalbant apie naftos gavybą vandenyse, į kuriuos dabar pretenduoja Rusija, bendrovės pažymi, kad jų ankstesni susitarimai su Ukraina atsidūrė nežinomybėje. Analitikų nuomone, turint galvoje šiame regione tebetvyrančią suirutę ir Jungtinių Valstijų bandymus sustiprinti spaudimą Rusijai, artimiausiu metu nauji kontraktai vargu ar bus pasirašyti, teigiama straipsnyje.
Priminsime, jog „Gazprom“ anksčiau skelbė planus statyti povandeninį dujotiekį į Krymą, taip pat dalyvauti konkurse dėl vietos energetikos įmonės privatizavimo. Balandį vienas Jungtinių Valstijų administracijos atstovas pranešė, kad sankcijos palies „Gazprom“, jeigu ji perims įmonės „Černomorneftgaz“ – prisijungimo prie Rusijos išvakarėse Krymo respublikos vadovybės nacionalizuotos bendrovės – dalį ar sudarinės su ja sandėrius.
Jungtinės Valstijos neperka rusiškų dujų, tačiau „Gazprom“ gali susidurti su rimtomis kliūtimis, gaunant atsiskaitymus iš importuotojų: paprastai bankais – korespondentais atliekant tokias finansines operacijas būna Amerikos padaliniai.
Po kelių dienų lauktas „Černomorneftgaz“ privatizavimas buvo atidėtas. „Priimtas sprendimas, kad „Černomorneftgaz“ privatizacijos iki šių metų pabaigos nebus. Ši bendrovė funkcionuos kaip respublikinė Krymo – Rusijos Federacijos subjekto – nuosavybė“, - pareiškė pirmasis vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas.