Rugsėjo pabaigoje Seime užregistruotas Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas, kuris įgyvendina Europos Sąjungos (ES) Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos reikalavimus.
Lietuva jau vėluoja priimti naująjį reguliavimą, kurio neįgyvendinusi iki 2020 metų gali tikėtis baudų iš Europos Komisijos. Tačiau Seime įstatymas toliau stringa, o pagrindine to priežastis, panašu, yra neaiški finansavimo schema.
Numatytos priemonės
Naujuoju įstatymu siekiama užtikrinti, kad iki 2020 metų įdiegtų ir pritaikytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekis būtų 11,674 teravatvalandžių (TWh).
Šis kiekis lygus nuo 2014 metų sausio iki 2020 metų sausio kasmet sutaupytų energijos kiekių, atitinkančių 1,5 proc. nuo 2010–2012 metų suvartotos galutinės energijos vidurkio, sumai. Į skaičiavimą neįtrauktas transporto sektorius.
Prie šio tikslo prisidės jau patvirtintos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, pavyzdžiui, daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija.
Preliminariais vertinimais, iki 2020 metų planuojama atnaujinti apie 4 tūkst. daugiabučių ir 700 tūkst. kvadratinių metų viešosios paskirties pastatų ploto ir sumažinti šių pastatų šilumines energijos sąnaudas bent 30 proc. bei sutaupyti 3,1 TWh energijos.
Numatytos ir naujos priemonės. Viena jų – susitarimai su energijos tiekėjais, turinčiais daugiau nei 1 tūkst. vartotojų, dėl vartotojų informavimo apie energijos vartojimo efektyvumo priemones arba elgseną, pavyzdžiui, skambučiai vartotojams, jų informavimas elektroniniu paštu, renginių organizavimas, informavimas per spaudą. Tokia priemonė galėtų leisti sutaupyti apie 2,44 TWh.
Be to, dėl akcizų, viršijančių Europos Sąjungos nustatytą minimalų dydį, planuojama sutaupyti apie 2,7 TWh.
Dar viena priemonė – energijos vartojimo auditai, kurie stambiose įmonėse būtų privalomi, o smulkiose ir vidutinėse – rekomenduojami. Skaičiuojama, kad tai sutaupytų apie 1 TWh galutinės energijos.
Atskiri susitarimai planuojami su valstybinėmis įmonėmis „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „Energijos skirstymo operatorius“. Jos turėtų užtikrinti sutaupymus lygius 3 TWh.
Prie pagrindinio tikslo taip pat prisidėtų tokios naujovės kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimas prekėms, paslaugoms ar pastatams viešuosiuose pirkimuose bei įpareigojimas statytojus atlikti kaštų ir naudos analizę, kai statomi nauji ar atnaujinami energijos gamyboje ar pramonėje naudojami įrenginiai, kurių šiluminė galia didesnė nei 20 megavatų.
Kas už jas sumokės?
Kaip rašoma naujojo įstatymo aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į tai, kad bus tvirtinamos naujos arba galiojančios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, skirsis ir jų finansavimo šaltiniai bei dydžiai.
Renovacija ir toliau bus finansuojama ES struktūrinės paramos ir biudžeto lėšomis. Iki 2020 metų tam jau skirta 487 mln. eurų.
Tuo metu susitarimai su energetikos įmonėmis ir energijos tiekėjais bus įgyvendinami iš šių įmonių nuosavų ar skolintų lėšų. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas DELFI sakė toks modelis pasirinktas tam, kad galutiniams vartotojams nedidėtų sąskaitos už energiją.
Tačiau Seimo plenariniame posėdyje registruotą įstatymą žioplu pavadinęs Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys DELFI sakė, kad toks finansavimo šaltinis tėra Vyriausybės noras.
„O realiai bus šiek tiek kitaip. Realiai bus į tarifą įdėta ir vis tiek visi vartotojai sumokės“, – tvirtino jis.
K. Daukšys sakė, kad norint, jog naujosios priemonės būtų įgyvendintos, reikia specialaus fondo.
„Vietoje to, kad būtų padarytas aiškus fondas, iš kurio būtų finansuojamos visos iniciatyvos (nori – privačios, nori – valdiškos), tai dabar pagimdytas toks variantas, kad valstybė su valstybinėmis įmonėmis padarys sutartis ir per tas sutartis lygtais sieks direktyvos įgyvendinimo“, – kalbėjo Seimo narys.
Tačiau M. Dubauskas tvirtino, kad įstatymo projektas numato, kad investicijos į efektyvumo didinimo priemones negali būti įtraukiamos į tarifą.
K. Daukšys įstatymą taip pat kritikavo dėl to, kad jis, jo teigimu, parengtas pavėluotai ir yra skirtas tik valstybės įmonėms.
„Įstatymas tol buvo gimdomas, kol atėjo Seimo rinkimai ir dabar galvojama, kad jį po rinkimų galima tyliai ramiai prasinešti“, – DELFI sakė jis.
M. Dubauskas teigė, kad sakyti, jog įstatymas skirtas tik valstybėms įmonėms yra klaidinga.
„Numatyti įpareigojimai trims įmonėms, kurios užima didžiausią dujų ir elektros rinkos dalį, – dėstė ministro patarėjas. – Bet kuri privati įmonė taip pat gali sudaryti savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo didinimo ir nei valstybės, nei privačioms įmonėms nebus galima investicijų įtraukti į tarifus. Taigi įstatymas valstybės valdomoms įmonėms nesuteikia jokio pranašumo prieš privačias įmones.“
Siekia apsaugoti vartotojus
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Šarūnas Prieskienis pasakojo, kad kitose šalyse jau veikiančios tokio tipo finansavimo schemos remiasi tuo, jog naujų priemonių sąnaudos yra įtraukiamos į energijos tiekėjo tarifą.
„Tačiau Lietuvos Vyriausybė, rengdama įstatymo projektą, pasikliovė pačių įmonių motyvacija ir minkštų priemonių galimybėmis sukurti pakankamą efektą tam, kad pasiektų direktyvos įgyvendinimo planus“, – dėstė jis.
Pašnekovas teigė, kad dabar numatyta finansavimo schema šilumos ar elektros tiekėjų nemotyvuos imtis veiksmų.
„Jie turi matyti kaip sugrįš investuojamos lėšos, – aiškino Š. Prieskienis. – Įmonė yra privatus subjektas ir gali įgyvendinti efektyvumo projektą, jei jo atsipirkimo laikas yra 3, 4 ar 5 metai. Tačiau jeigu atsipirkimo laikotarpis netenkina, jo ir neįgyvendina. Kadangi šiuo atveju valstybė suinteresuota direktyvos įgyvendinimu, tam reikalingas finansinis instrumentas, o lėšos jam gali būti surenkamos iš vartotojų.“
Pašnekovas pastebėjo, kad tokiu keliu nenueita, nes dėl jo galėjo padidėti energijos kainos.
„Siekiama kuo labiau apsaugoti vartotojus, neperkeliant jiems projektų įgyvendinimo. Tačiau iš kitos pusės pasirinkdami tas minkštas priemones turime tam tikrą riziką, kad Europos Komisija nepripažins tokių veiksmų kaip pasiektų energijos efektyvumo rodiklių“, – sakė LEKA prezidentas.