„Astravo atominę elektrinę (AE) esame įstatymu pripažinę kaip grėsmę keliantį objektą ir darome viską, kad blokuotume elektros patekimą į Baltijos šalis, ieškome būdų stabdyti Astravo AE plėtrą. Tačiau yra paradoksalių situacijų, kai įmonės, kurios dalyvauja Astravo AE projekte, kai kuriais atvejais tiesiogiai ar per savo kontroliuojamas įmones Lietuvoje turi teisę dalyvauti strateginiuose Lietuvos energetikos projektuose“, – problemą Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje pristatė jis.
L. Kasčiūnas pažymi, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, tikrinanti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamus sudaryti ir jau sudarytus sandorius, šiuo metu yra įpareigota vykdyti tikrinimus tuomet, kai įmonės sudaromo sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų.
„Jei kontraktas neviršija nustatytos ribos, pareigos į komisiją kreiptis nėra. Tai yra, mano požiūriu, tam tikra landa toms įmonėms dalyvauti strateginiuose energetikos projektuose. Pagal įstatymą įmonė gali pati savarankiškai kreiptis, bet gali ir nesikreipti (į komisiją – ELTA)“, – sakė jis.
Anot L. Kasčiūno, įstatymo pakeitimu siekiama įtvirtinti visų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių privalomą patikrą.
„Siūlome pakeitimą, kuriuo pirmiausia nustatomos būtinosios priemonės, skirtos apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių.
Šiame projekte siūlome aiškiai įvardinti, kad įmonės, kurios yra investuotojos, ar nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, užtikrintų ketinamo sudaryti sandorio šalis, o jei dalyvauja įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje ar jos veikloje trečiojoje šalyje, negalėtų dalyvauti Lietuvos įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose. Lygiai taip pat to negalėtų daryti su ta įmone susijusios Lietuvos įmonės“, – teigė jis.
„Siūloma įtvirtinti (...) privalomą patikrą. Jei tokia įmonė bando eiti į konkursus Lietuvos strateginiuose objektuose, tada privalomai turi kreiptis į komisiją, kad ji būtų patikrinta“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Tuo tarpu socialdemokratas Zigmantas Balčytis klausė, kaip bus siekiama apsisaugoti nuo grėsmės, jei nesaugios branduolinės elektrinės veikloje dalyvaujančios įmonės, siekdamos dalyvauti projektuose Lietuvoje, nuspręstų perregistruoti savo veiklą į užjūrį ir taip suklaidinti dėl dalyvavimo nesaugiuose projektuose.
„Niekas neabejoja, kad tvarką reikia įsivesti, jei turime sau tokius tikslus. Bet iš praeities žinau, kad Europos sistemoje buvo 42 lengvatinio apmokestinimo kompanijos kompanijos. Po „Panamos popierių“ skandalo jų sumažėjo iki 30, nes kitos buvo persiregistravusios. Natūralu, kad įmonių savininkai gali perregistruoti savo kompanijas į lengvatinio apmokestinimo kompanijas. Ar yra numatytas mechanizmas ir ar yra apgalvota sistema, kaip tai būtų galima išsiaiškinti?“, – teiravosi jis.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas teigė, kad šiuo atveju bus akylai stebimas prie Astravo AE statybų ir veiklos prisidedančių įmonių sąrašas.
„Lengvatinio apmokestinimo (ofšoro) kompanijos yra sudėtinga tema. Be abejo, ir jas sugaudyti visiems yra labai sudėtinga. Galvojame apie tai, kad (...) viena ar kita mūsų institucija galėtų nuolat pateikti sąrašą įmonių, kurios dalyvauja Astravo AE projekte, ir taip lengviau būtų galima kontroliuoti procesą. Mes jau konsultavomės su institucijomis, yra galimybė tai daryti“, – akcentavo jis.