Specialistų skaičiavimu, įgyvendinus šiuos tris projektus, tai leistų vieniems brangiausiai šalyje už šilumą mokantiems Kauno šilumos vartotojams iki 2015 metų pabaigos sutaupyti apie 70 mln. Lt.
Šiems projektams įgyvendinti siekiama pritraukti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą.
Biokuru kūrenamų katilinių skaičių taip pat rengiamasi plėsti ir Kauno rajone. Iki šiol rajone veikia apie dešimt biokuru kūrenamų įvairaus galingumo katilinių, artimiausiais metais tikimasi renovuoti dar tiek pat.
Katilinėms atnaujinti savivaldybė viliasi europinės paramos. Netrukus turėtų paaiškėti, kokioms katilinėms ir kiek lėšų bus skirta. Gavus ES paramą, į kūrenamas biokuru ketinama renovuoti daugiau kaip dešimt švietimo įstaigų katilinių įvairiose rajono seniūnijose.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad prioritetas, pertvarkant šilumos ūkį taip, kad Lietuva naudotų kuo daugiau biokuro, turėtų būti skiriamas būtent Kauno ir sostinės savivaldybėms, kadangi čia sunaudojama 40 proc. viso šilumos energijos poreikio.