Šilumą kauniečiams tiekianti „Kauno energija“ ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skėsčioja rankomis – kauniečiai už šildymą esą ir taip moka bene mažiausiai Lietuvoje.
Kauno vadovai dar labiau konkretesni – NŠG širsta dėl smarkiai kritusių pelnų ir išaugusių katilinių atsipirkimo terminų.
Kaunas prieš Rygą
„Kaune didelė šilumos gamintojų konkurencija, šiluma praktiškai vien iš biokuro, o šildymas brangesnis nei Rygoje, kur šildomasi daugiausia dujomis. Kaune šilumos tiekimas kainuoja per du kartus brangiau nei Rygoje, nors kaimynų sostinėje ir vamzdžių daugiau. Akivaizdžiai skiriasi ir gaunami pelnai, o VKEKK jau kurį laiką nesiima „Kauno energijos“ patikrinimo, kas galbūt leistų sumažinti kainą vartotojams“, – teigia NŠG asociacija.
Iš tiesų „Kauno energija“ buvo tikrinta 2013 metų pavasarį. Tačiau VKEEK ir pačios „Kauno energijos“ atstovai tikina, kad NŠG pateikta informacija yra netiksli ir neesminė.
NŠG teigia, kad Kaune šildymui naudojamas „praktiškai vien biokuras, o Rygoje – praktiškai vien dujos“. Pernai NŠG skaičiavimais Kaune šilumos nuostoliai siekė 16,8 proc., tuo metu Rygoje – tik 12,5 proc.
Ir pagrindiniai skaičiai – NŠG tikinimu, „Kauno energija“ pernai uždirbo net 7,5 mln. eurų pelno, o tai yra 12,3 proc. nuo visų pardavimų.
Tuo metu Rygoje pelnas siekia vos vieną procentą (1,5 mln. eurų).
VKEKK: NŠG gina savo teises
VKEKK nemato problemos, kad „Kauno energija“ buvo tikrinama daugiau nei prieš penkerius metus. Tačiau neatmetama, kad patikros „Kauno energija“ gali sulaukti bet kuriuo metu.
„Neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas tuo atveju, jei komisija gauna informacijos dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams, taip pat siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai“, – teigia VKEEK Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.
VKEKK atstovės teigimu, NŠG tiesiog gina savo teises.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta viešoji konsultacija dėl naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo, nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), veikiantys konkurencingoje rinkoje, gina savo verslą ir interesus.
Komisijai svarbu tiek sudaryti visiems ūkio subjektams vienodas sąlygas veikti konkurencinėje aplinkoje, tiek vartotojų teisė gauti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimo paslaugą už mažiausią galimą kainą.
Viešoje erdvėje minimos aplinkybės bei skaičiai neatspindi fakto, kad šilumos tiekėjas užsiima ne tik šilumos gamyba, bet taip pat turi užtikrinti patikimą ir kokybišką vartotojų aprūpinimą šilumos energija, ypač esant šaltajam metų sezonui: jeigu sugestų NŠG šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tiekėjas turi turėti rezervinius įrenginius, kad vartotojams būtų tiekiama šilumos energija“, – teigia A. Griškonytė.
Šiuo metu AB „Kauno energija“ yra pateikusi VKEKK šilumos bazinės kainos projektą, kurį komisija nagrinėja.
„Jeigu bus nustatytos perteklinės pajamos, tokiu atveju permoka bus grąžinta vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais“, – konstatuoja A. Grikšonytė.
Lygina nelyginamus dalykus?
„Kauno energijos“ atstovai tikina, kad dalis pelno grįžta į miesto biudžetą.
„Lietuvoje šilumos tiekimo įmonių pelną griežtai reguliuoja VKEKK pagal savo patvirtintą metodiką. Šilumos tiekimo įmonių gaunamas pelnas pirmiausiai panaudojamas investicijoms efektyvumui didinti ir, tuo pačiu, šilumos kainai vartotojams mažinti. Kuo didesnis įmonės efektyvumas, tuo mažesnė šilumos kaina vartotojams.
„Kauno energijos“ atstovams nuostabą sukėlė ir Kauno bei Rygos lyginimas.
„NŠG sako netiesą ir lygina sunkiai lyginamus dalykus. Pirmiausia, reikia įvertinti, kad gamtinės dujos Latvijoje yra pigesnės, nei Lietuvoje. Antra, ten suveikia ir masto ekonomikos faktorius. Didesnis miestas – daugiau vartotojų ir t.t. Trečia, Rygoje didelė dalis šilumos pagaminama kogeneracijos būdu. Apie tai NŠG kažkodėl nutyli.
Rygoje taip pat didelė dalis šilumos pagaminama iš biokuro ir tikrai nėra korektiška sakyti, kad šildymui naudojamo kuro rūšis „praktiškai vien dujos“. Lygiai taip pat netiesa yra pasakyta, kad Kaune šildymui naudojamo kuro rūšis yra „praktiškai vien biokuras“.
AB „Kauno energija“ 2016 metų konsoliduotame metiniame pranešime, kuris skelbiamas viešai skyriuje parašyta, kad 2016 m. bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybai naudotas kuras buvo kietasis biokuras (81,31 proc.), gamtinės dujos (18,29 proc.) ir kitas kuras (0,40 proc.). Taigi, teigti, kad Kaune šildymui naudojamo kuro rūšis yra „praktiškai vien biokuras“, yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – konstatuoja Ū. Staselka.
Atsipirkimo terminas išsitęsė
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas absurdu vadina teiginius, kad VKEKK kainų nustatymo metodika yra neteisinga.
„Yra nustatomas kainų lubos, po kuriomis NŠG turi palįsti ir negali siūlyti brangiau, o pigiau visada galima siūlyti: prašau, laukiame. Kuo pigiau pasiūlysite, tuo pigiau miestas šildysis. Taigi NŠG deklaracija, kad dabartinė kainų metodika yra neteisinga ir kitaip ją nustačius būtų pigiau, yra visiškas absurdas“, – DELFI teigė G. Petrauskas.
Kauno savivaldybės administracijos vadovas teigia, kad NŠG kelia diskusiją dėl smarkiai sumažėjusios pelno maržos.
„Šaltuoju periodu mes NŠG biokuro katilinių tikrai laukiame ir jų mums reikia. Niekas jų neatsisako ir praktiškai visą žiemą jie dirba. Bet ir vienas bet – jie nori, kad kainų metodika būtų tokia, kad kainų lubų nebūtų. Arba lubos būtų aukščiau. Tikslas yra labai paprastas ir aiškus. Šiandien su šia metodika ir kai mes turime pakankamai daug biokuro katilinių, tai kainų lubos tapo pakankamai žemos ir jie nebegauna tokio pelno.
Kitaip tariant, taip greitai neatsiperka investicijos. Pačios pirmos investicijos atsipirko per pusantrų metų, nes „Kauno energija“ viską praktiškai šildė dujomis, kainų lubos buvo labai aukštai ir jiems tereikdavo centą nuo dujinės kainos nuleisti ir jiems per vienerius metus atsipirko visos investicijos.
O dabar yra tokia situacija, kad pati „Kauno energija“ prisistatė pakankamai nemažai šildymo resursų. Jų dar nėra pakankamai, kad visiškai pakaktų, bet to ir nesiekiama – yra NŠG, jie parduoda ir mes tuo patenkinti. Bet jų pelno maržos pasidarė pakankamai nedidelės ir atsipirkimai nuo 5-7 metų išsitempė iki 12-13 metų. Tai būtent dėl to ir yra visa situacija“, – konstatuoja G. Petrauskas.