„2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – pranešime sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.
Didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą bei mažinant CO2 išmetimus, per trejus metus dujų įmonėje sunaudojimas bus sumažintas perpus – iki 5 proc. bendro energijos sunaudojimo šilumos gamybai.
Pasak T. Garasimavičiaus, šiemet, įvykdžius vieną didžiausių šalies istorijoje šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo prijungtas Aleksotas bei Sargėnai. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių „Kauno energijos“ dujinių katilinių. Kitų artimiausių metų planuose – tolimesnė tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės prijungimas.
Panemunėje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse per 2021-2022 metų šildymo sezoną buvo sunaudota apie 22 proc. per sezoną sunaudotų bendrovės dujų.
Pasak bendrovės, dujų vartojimo minimizavimas padės siekti ilgalaikių „Kauno energijos“ tikslų: optimaliau išnaudojant „Kauno energijos“ šilumos gamybos pajėgumus, pigesne iš biokuro pagaminta šiluma aprūpinti daugiau vartotojų, mažinti šiltnamio efektą stiprinančio CO2 išmetimus, sudaryti galimybes prie miesto šilumos tinklo prisijungti naujiems vartotojams.
Iki šių metų pradžios „Kauno energijos“ tinkle veikė 22 dujinės katilinės.
„Kauno energija“ šilumą šiuo metu tiekia 122 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. įmonių Kauno mieste, rajone ir Jurbarke, prižiūri 410 km besitęsiančias šilumos trasas. Bendrovės duomenimis, centralizuotai tiekiamą šilumą Kaune renkasi 90 proc. naujų pastatų statytojų.