Anot įmonės atstovų, modernizuotose bendrovės „Šilko“, „Inkaro“ ir Petrašiūnų elektrinės katilinėse veikiantys 6 nauji biokuru kūrenami vandens šildymo katilai ne tik leido atpiginti bendrovės gaminamą šilumą, bet ir padidino konkurenciją bei privertė nepriklausomus tiekėjus atpiginti jų parduodamą šilumą.
Pagal AB „Kauno energija“ valdybos patvirtintus, viešai skelbiamus neaudituotus bendrovės 2016 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatus, dėl bendrovės efektyvios veiklos bei gamybos padidinimo savo šilumos gamybos šaltiniuose naudojant biokurą, gautas pelnas padidėjo, palyginus su pernykščiu tokio paties laikotarpio rezultatu.
2016 m. I-o pusmečio pelną padidino ir gauta iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 1,8 mln. Eur kompensacija pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo.
„Bendrovės 2016 m. I-o pusmečio veiklos rezultatas pagal Tarptautinius apskaitos standartus yra pelnas (prieš apmokestinimą) – 7 017 tūkst. Eur (2015 m. I-o pusmečio rezultatas – 4 781 tūkst. EUR), pardavimų pajamos – 36 189 tūkst. Eur (2015 m. I pusmetį – 37 473 tūkst. EUR), o Grupės, kurią sudaro AB „Kauno energija“ bei jos patronuojamoji bendrovė UAB „Kauno energija NT“, pelnas (prieš apmokestinimą) – 7 185 tūkst. Eur (2015 m. I pusmečio rezultatas – 4 773 tūkst. EUR pelnas), pardavimų pajamos – 36 184 tūkst. Eur (2015 m. I pusmetį – 37 468 tūkst. EUR)“, – skelbiama bendrovės pranešime.
Tačiau pažymima, jog „Kauno energijos“ 2016 m. I pusmečio pardavimų pajamos, palyginus su analogiško pernykščio laikotarpio pajamomis. yra mažesnės 3,43 proc.. Tai – dėl 12,5 proc. sumažėjusio parduotos šilumos kiekio ir 7,43 proc. sumažėjusios vidutinės parduodamos šilumos kainos.
Įmonės strategija investuoti į nuosavų šilumos gamybos šaltinių vystymą pasiteisino. Nepaisant to, kad šilumos buvo parduota mažiau ir jos kaina kauniečiams buvo mažesnė, „Kauno energijos“ bendrovės šių metų I pusmečio pelnas, lyginant su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, dėl padidėjusio šilumos gamybos ir perdavimo tinklo efektyvumo padidėjo. Tuo tarpu kauniečiai dėl sumažėjusios šilumos kainos bei mažesnio šilumos suvartojimo šiemet sutaupė daugiau nei 1 284 tūkst. eurų.