Kaip praneša „Lietuvos energija“, ypač sausas buvo balandis – palyginti su 2018 metų balandžio mėnesiu, Kauno HE pagaminta ir parduota beveik perpus mažiau elektros energijos – apie 28 GWh.
Kauno HE darbas planuojamas atsižvelgiant į tai, kiek vandens Nemunas atplukdo į Kauno marias. Minimali riba (vadinamasis gamtosauginis debitas), leidžianti upėje žemiau Kauno HE vykdyti laivybą ir nekelianti grėsmės ekosistemai, yra 120 kubinių metrų (m3) per sekundę. Jei tris paras iš eilės vandens atiteka mažiau nei 112 m3/s, Kauno HE nebegali kaupti vandens Kauno mariose ir privalo praleisti maksimalų atitekantį vandens kiekį, nurodoma pranešime.
„Gamtos sąlygos elektros energijos gamybą Kauno HE riboja jau antrus metus iš eilės. Pernai vandens kiekis mažėjo nuo pat gegužės. Iš viso per 2018 metus Kauno HE pagamino ketvirtadaliu mažiau elektros energijos nei 2017 metais. Šiemet po itin sauso pavasario situacijos pagerėjimo taip pat kol kas nepajutome – šiuo metu Kauno HE dirba vos vienu hidroagregatu 22 megavatų (MW) galia. Tai yra 4 kartus mažiau, nei ši elektrinė galėtų gaminti veikdama visa 100 MW galia“, – pranešime sako „Lietuvos energijos gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.
Žemiausias per visą elektrinės veikimo istoriją Nemuno ties Kaunu paros debitas užfiksuotas 1992 metų liepą ir siekė 53 m3/s. Tuo metu sausiausia buvo 2015 metais, nurodo „Lietuvos energija.“ Tada fiksuotas mažiausias metinis debito vidurkis – 183 m3/s. Patys vandeningiausi buvo 1994-ieji – vidutinis metinis debitas tuomet siekė 333 m3/s.