Priešingu atveju esą Europos Sąjunga gali iškelti klausimus dėl jau patvirtinto finansavimo Vilniaus jėgainei.
Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas ketvirtadienį Žinių radijui pareiškė, kad deginti atliekas bei statyti jėgaines reikia atsakingai, žvelgiant į ateities perspektyvas ir tiksliai skaičiuojant kaštus.
„Statant atliekų deginimo jėgaines reikia žvelgti 10 metų į priekį”, - sakė K. Sadauskas.
Atliekų deginimo jėgainė nuo 2013 m. jau veikia Klaipėdoje ir gali deginti iki 255 tūkst. tonų atliekų per metus. Vilniuje ir Kaune planuojama statyti tokias pat jėgaines, o jų pajėgumai siektų atitinkamai 160 ir 200 tūkst. tonų atliekų per metus.
Vilniaus jėgainės statybą finansuoja Europos Sąjunga, tuo tarpu remti Kauno projektą atsisakyta.
Pasak K. Sadausko, net įvertinus jau Klaipėdoje esančios atliekų deginimo jėgainės pajėgumus bei Akmenės cemento gamyklos potencialą, tikėtina, kad Vilniuje planuojamas projektas bus reikalingas. Tačiau klausimų gali kelti šiam projektui skirta parama.
„Jeigu būtų statoma ir Kaune, ir iš tikrųjų tų pajėgumų būtų per daug, tai klausimas, kam tada Europai investuoti į Vilniaus pajėgumus? Nes tai yra Europos mokesčių mokėtojų pinigai ir jeigu galima tuos pajėgumus pasistatyti už savo pinigus, ir, pirmiausia, už verslo pinigus, tai tas ir turėtų būti daroma“, - sakė K. Sadauskas.
Jis teigia, kad Lietuva turi labai atsakingai susiskaičiuoti susidarančias atliekas, įvertinti šalyje ir kaimyninėse valstybėse esančius jų deginimo pajėgumus ir būti tikra dėl investicijų į kogeneracines jėgaines. O visų pirma šaliai būtina išspręsti atliekų rūšiavimo klausimus.
„Rūšiavimo sistema Lietuvoje neveikia. Gyventojams turi būti sudarytos sąlygos rūšiuoti patogiai ir paprastai. Tai, beje, kainuotų palyginti nedaug, o poveikis būtų milžiniškas, nes visur, kur sistema veikia, gyventojai dalyvauja noriai. Kodėl? Todėl, kad išrūšiuotos atliekos įgauna naują vertę“, - sakė Europos Komisijos atstovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad rūšiavimo sistemą galima sukurti greitai, o tam galima būtų panaudoti Europos Sąjungos fondus.
Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad būtina tiksliai įvertinti deginimo pajėgumų poreikius.
Europos Komisija yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad pasistačiusi dvi naujas atliekas deginančias jėgaines, šalis rizikuoja nepasiekti europinių 2020 m. atliekų perdirbimo tikslų.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir nusprendė, kad iki 2030 metų 70 proc. bendrijos šalyse susidarančių atliekų turi būti perdirbamos, o į šiukšlynus keliautų tik 5 proc. atliekų.
Abejones dėl kogeneracinės jėgainės Kaune yra išsakę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bei Energetikos komisija. Parlamentarai kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų iš naujo įvertinta Kauno projekto būtinybė. Šiai jėgainei, kaip manoma, gali pritrūkti tinkamų deginti atliekų, be to, abejojama jos ekonomine nauda.
Visą laidą galite išgirsti čia.
