2020 metų vasarį pradėjusi veikti rajono savivaldybės teritorijoje – Karmėlavos seniūnijoje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, KKJ iš pat pradžių susilaukė gyventojų protestų, primena ELTA.
Šį pirmadienį vykusiame pasitarime su Kauno rajono savivaldybės vadovais įmonės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas informavo, kad 2021-aisiais iki kovo 31 dienos KKJ sudegino 296 t atliekų.
„Veikiame rinkos sąlygomis, sparčiai didėja pramoninių atliekų kiekiai, o mes turime didelį rezervą, kurio nepanaudojame“, – dėstė argumentus R. Paškauskas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas priminė, kad pradiniuose susitikimuose, kuriuose dalyvavo ir Ramučių bendruomenės atstovai, buvo sutarta jėgainėje neviršyti 200 tūkst. t atliekų deginimo per metus ribos.
„Sutarėme dėl vienokių atliekų kiekių, dabar juos norite keisti, tai – negera praktika. Mane rinko šio krašto žmonės. Ką aš atsakysiu bendruomenei? Suprantu nacionalinę atliekų tvarkymo politiką, bet man skaudu, kad, ją vykdant, nenorima matyti šalia esančių žmonių, kurių gyvenimo kokybė dėl įvairių priežasčių blogėja“, – verslo socialinės atsakomybės trūkumą pabrėžė meras.
„Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta tvirtino, kad pradinėje KKJ ūkinės veikos studijoje buvo numatyta galimybė deginti 300 tūkst. t atliekų per metus, bet vėliau esą pasiduota Aplinkos ministerijos spaudimui sumažinti kiekį.
„Dabar situacija tokia, kad, jei netvarkysime atliekų, didės sąvartynai, o kartu – ir taršos mokesčiai. Kas juos mokės? Gyventojai“, – tvirtino V. Žuta. Jis pateikė dar vieną argumentą: Lietuvoje susikaupė didžiuliai nuotekų dumblo kiekiai, kuriuos taip pat reikia deginti.
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojo Antano Nesteckio pastebėjimu, Akmenės cemento gamykloje būtų galima sudeginti visos Lietuvos nuotekų dumblą. Vilniaus kogeneracinė jėgainė, pasak vicemero, irgi degina gerokai mažesnį nei Kauno jėgainė atliekų kiekį – tik 160 tūkst. t per metus.
„Nesinori, kad Kauno rajonas taptų visos Lietuvos atliekų tvarkymo centru. Juk turime kitą galvos skausmą – aplinkos taršą dėl Kauno mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo įmonės veiklos, taip pat ir LEZ plėtra dar nesibaigė. O visa tai aplinkos oro kokybės nepagerina. Mes nepritariame tokiems jūsų tikslams“, – kalbėjo vicemeras.
Savivaldybė taip pat įvertino anksčiau minėtoje Poveikio aplinkai programoje numatytas naudoti Kauno kogeneracinėje jėgainėje papildomas atliekų rūšis (lyginant su TIPK leidimu) ir nepritarė kai kuriais kodais žymimų atliekų naudojimui. Savivaldybės vadovų teigimu, nurodytos atliekos turėtų būti tvarkomos specializuotuose įrenginiuose.