„Mes pageidaujame skaidrumo, viešumo, aiškaus skaičiavimo ir aiškių, konkrečiai nepriklausomai patvirtintų ekspertizių išvadų. Mes neginčijame, kad toks objektas turės atsirasti Lietuvoje ir konkrečiai vienoje iš Lietuvos savivaldybių, mes tik norime skaidrumo ir visų argumentų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Varaška.
Kaip kovo mėnesį sakė giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas, šiuo metu potenciali vieta atliekų laidojimui renkama iš 77 teritorijų 29 savivaldybėse. Panaudotas branduolinis kuras iš uždaromos IAE kol kas yra laikomas elektrinės teritorijoje įrengtoje laikinoje saugykloje.
Visgi, anot Kazlų Rūdos mero, prasidėjus atliekyno projekto procesams vis dar nėra aiški Energetikos ministerijos suformuotos darbo grupės sudėtis ir veikla – kyla klausimų, kodėl jai nepriklauso savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai.
„Procesas yra prasidėjęs. Tai, kaip jis prasidėjo ir kaip jis vyksta, netenkina nei Kazlų Rūdos savivaldybės, kuri jau prieš pusantrų metų atsidūrė tokio galimo atliekyno taikinyje (...), nei kitų savivaldybių“, – pabrėžė meras.
M. Varaškos vertinimu, palaidotos branduolinės atliekos mažins savivaldybės patrauklumą vystyti turizmą, pritraukti naujų gyventojų, skatinti verslo plėtrą ir užsiimti žemės ūkio veikla. Anot mero, gilumines atliekas saugosianti savivaldybė prisiims „visos valstybės naštą“, todėl valstybei reikėtų svarstyti skirti bent 20 mln. eurų siekiančią išankstinę kompensaciją.
„Mes turėtume kalbėti apie kompensacinį mechanizmą – kaip savivaldybė arba kelios savivaldybės, kuriose būtų įrengtas tas „kapinynas“, tebūnie ir po 50 metų, bet kokią gautų išankstinę kompensaciją savo patrauklumui didinti – turizmui, verslumui, gyventojų rekreacijai ir panašiai“, – pažymėjo M. Varaška.
Be to, kaip nurodė M. Varaška, nėra atsakytas svarbus klausimas, kodėl atliekų negalima laidoti pačioje uždaromos IAE teritorijoje.
„Neturime jokio aiškumo, kokiu būdu vyksta atrankos procesas. Iš pradžių turėjome 4 savivaldybes – Alytaus rajono, Švenčionių, Varėnos ir Kazlų Rūdos, kurios buvo įvardijamos kaip potencialios tokio atliekyno vietai parinkti. Mes turėjome ir tyrimus 2020 metų pabaigoje, grunto ir panašiai, ir tada procesas sustojo. (...) Nebuvo jokių raštiškų patvirtinimų iki šių metų pavasarį įvykusio atviro, neva atviro pristatymo šiuo klausimu iš naujo“, – aiškino meras.
Pasigenda aiškesnės komunikacijos
Savo ruožtu Sūduvos šiaurinėje apygardoje Kazlų Rūdoje išrinktas parlamentaras Giedrius Surplys tikino, kad dabartiniai ministerijos pokalbiai su savivaldybėmis yra „demokratijos imitacija“. Anot politiko, komunikacijos iš valstybinių institucijų trūkumą svarbiais gyventojams klausimais lyginti galima būtų su žemės paėmimu „Rail Baltica“ projektui, Sūduvos nacionalinio parko steigimui ūkininkų dirbamuose plotuose, vietos poligonams savivaldybėse parinkimu.
„Klausimas yra aktualus ir tuo pačiu labai ilgaamžis. Politikai, tokie kaip Kazlų Rūdos meras ir taryba, turi priimti sprendimą, kuris yra skirtas ateities kartoms. (...) Man šis procesas yra nesuprantamas ir keistas iš pat pradžių“, – aiškino „valstiečių“ frakcijos narys.
Be to, kaip pridūrė G. Surplys, energetikos ministras Dainius Kreivys yra žadėjęs, kad giluminis atliekynas bus įrengtas pačioje elektrinės teritorijoje Visagine.
„Mano galva, čia yra nesuvaldyta komunikacija ir tiesiog tie žmonės Ignalinos atominėje elektrinėje, kurie dirba su šiuo projektu, turėtų tą komunikaciją susitvarkyti. Kai jau bus aiškios 2, 3, 4 vietos (giluminiam atliekynui – ELTA) Lietuvoje, tada pasakyti, kad kalbame apie tai, derėtis su bendruomenėmis“, – tvirtino parlamentaras.
Ignalinos atominė elektrinė: jau seniau atsakėme į mero klausimus
VĮ Ignalinos atominė elektrinė vyresnysis komunikacijos specialistas Saulius Jansonas tikina, kad apie giluminio atliekyno įgyvendinimo procesus komunikuojama nuo pat projekto pradžios, taip siekiama užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą.
Jis tvirtina, kad nuolatinį ryšį su visuomene planuojama išlaikyti per visą projekto gyvavimo ciklą, todėl visi tyrimai bei numatytos tolimesnių etapų veiklos yra ir bus viešinamos, pateikiamos rezultatų ataskaitos.
Tvirtinama, kad ir Kazlų Rūdos meras apie procesą buvo informuotas.
„Dar šių metų kovo mėnesį Vilniuje vyko vieša konsultacija, kurios metu projektas, potencialios giluminio atliekyno vietos bei įrengimo etapai buvo pristatyti savivaldybių atstovams, atsakyti dalyvių kelti klausimai. Asmeniškai jau kelis mėnesius bendraujame ir su Kazlų Rūdos meru, buvome net susitikę asmeniškai. Atsakėme jam į klausimus, kurie dar kartą buvo keliami spaudos konferencijos metu.
Kaip jau esame informavę anksčiau, projekto įgyvendinimo stebėsenai sudaryta speciali tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta energetikos ministro įsakymu. Jos sudėtyje – Energetikos, Finansų, Aplinkos ministerijų, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinio saugos centro, Lietuvos geologijos tarnybos ir IAE specialistai. Tai institucijų, susijusių su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsena, nariai, turintys reikalingas kompetencijas ir darbo patirtį.
Be to, bendradarbiaujama ir su užsienio ekspertais: Suomijos aplinkosaugos technologijų organizacija „Posiva“ ir tarptautine ispanų inžinerijos ir architektūros konsultante „IDOM“, kurios atlieka studijas, vertina potencialias GA vietas Lietuvos teritorijoje pagal geologinius, socialinius-ekonominius ir saugos kriterijus“, – komentuoja S. Jansonas.
Taip pat, kaip teigia atstovas, pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį, dirbama su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kurios specialistai analizuoja turimą geologinę informaciją, konsultuoja su GA vietos atrankos procesu susijusiais geologiniais klausimais.
„Vertinimo rezultatai yra teikiami nepriklausomam ekspertiniam TATENA vertinimui. Štai pvz. 2023 m. buvo vykdoma TATENOS misija Artemis, kurios metu įvertintos visos iki to laiko atliktos studijos ir buvo nustatyta, kad darbai vykdomi tinkamai.
Ateityje, svarstant ekonominius, socialinius giluminio atliekyno lokacijos atrankos kriterijus, neatmetama galimybė prisitraukti ir daugiau institucijų, ekspertų ar suinteresuotų šalių, tačiau šiuo metu vyksta ekspertiniai vertinimai, bandant išsiaiškinti galimas GA įrengimui tinkamiausias vietas.
Būtent dėl šios priežasties šiandien negalime besti pirštu į vieną savivaldybę ir nuspręsti, kad giluminis atliekynas bus įrengtas pvz. Visagine, nes būtina užtikrinti aplinkos ir visuomenės saugą.
Kompensaciniai mechanizmai galiausiai atrinktai ir su būsimu projektu sutikusiai savivaldybei yra ir bus svarstomi. Merai jau dabar gali teikti savo siūlymus, kurie leistų preliminariai įsivertinti galimą kompensacinio mechanizmo kūrimo poreikį“, – rašoma komentare.
Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.
Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.
ELTA primena, kad pirmasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.
Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.
