Kietąjį kurą dabar siūloma drausti tik didmiesčiuose
Vilniaus rajono gyventojos Elenos šeima įsigijo kietojo kuro katilą ir kūrena medžio pjuvenų briketus. Šildymo sezoną šeima visada pradeda spalį, o baigia kovą arba balandį.
„Mes pusę pakelio tų vadinamų briketų sukūrename ir pas mus namuose šilta, vanduo šiltas. Vaikštome su trumpomis rankovėmis namuose ir žiemą, ir pavasarį“, – pasakojo moteris.
Ne tik šilta, bet ir nedaug išlaidų. Elena skaičiuoja, kad visas šildymo sezonas jos šeimai atsieina apie 300 eurų.
„Kieto kuro katilas yra pats kaip katilas, tad jį pigiau yra įsigyti. Aš manau, kad dauguma žmonių renkasi tokį dalyką visam gyvenimui, tad tikrai paskaičiuoja“, – teigė Elena.
Dar visai neseniai aplinkos ministras norėjo, kad savo namus žmonės šildytųsi taip, kaip Elena ir ragino visoje Lietuvoje uždrausti deginti akmens anglį, lignitą bei durpes. Dabar dar neįsigaliojusį draudimą ministras nori švelninti.
„Todėl, kad dalis Seimo narių nepritaria tam. Čia nuolaida regionams yra“, – teigė Simonas Gentvilas.
Drausti kietąjį iškastinį kurą S. Gentvilas dabar siūlo tik didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Kurortuose. Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose – žmonės toliau šildytųsi tuo, kuo norėtų.
„Apskritai drausti kietąjį kurą – galbūt kažkokia logika yra. Apie kietųjų dalelių išmetimą galima kalbėti, dar kažkokius kitus dalykus, bet uždrausti vieną kietojo kuro rūšį, o leisti kitą – nėra jokios logikos“, – teigė „Grastos“ direktoriaus pavaduotojas Jurgis Stasiūnas.
„Kodėl tas daroma? Kad apsaugotume žmonių sveikatą. Vienas kaimynas gali užnuodyti visą gyvenamųjų namų kvartalą“, – teigė S. Gentvilas.
Visuomenės sveikatos centras pripažįsta: deginant anglis ar durpes išsiskiria ir pavojingos kietosios dalelės, ir sieros azoto junginiai, ir net radioaktyviosios medžiagos, o visa tai gali sukelti tikrai rimtas sveikatos problemas.
„Padidėjęs mirtingumas dėl kvėpavimo sistemos ligų – čia gali būti vėžiai įvairūs, dėl kraujotakos sistemos – jeigu mes paveikėme kvėpavimo sistemą, atitinkamai, gauname mažiau deguonies arba apsunkintas yra deguonies nunešimas į kraujotaką“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.
Paaiškino, kodėl mažesniems miestams taikomos išimtys
Taršų kurą žmonės perka ne tik dėl seno įpročio. Gal šildytųsi ir švariau, tačiau teigia nesulaukiantys paramos.
„Vyresnio amžiaus dažnai yra mažiau pasiturintys. Jiems reikėtų renovuoti namą, renovuoti savo katilinę, pakeisti katilus. Nepaisant to, kad yra ir kompensacijos tam – jos toli gražu nepadengia visų kaštų, tad keletą tūkstančių eurų retas, kuris gali pasikeitimui investuoti“, – pastebėjo J. Stasiūnas.
„Šiai dienai turiu pažįstamų, kurie pateikia tas paraiškas dėl kuro būtent pakeitimo. Jau du metai jokio atsakymo nėra. Uždrausti galima greitai, bet kiekvienam gyventojui reikia pasiūlyti kažką prieinamo“, – atkreipė dėmesį Vilniaus rajono gyventoja Elena.
Vilniaus valdžia būtų uždraudusi anglių ir durpių kūrenimą anksčiau, bet iki šiol vienas miestas to padaryti negali.
„Mes dar 2021 metais patys tarybos sprendimą esame priėmę ir laukiame veiksmų iš Aplinkos ministerijos, kad galėtų jis įsigalioti“, – tikino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Skaičiuojama, kad vien Vilniuje su anglimis atsisveikinti tektų 3500 namų ūkių, bet savivaldybė problemą mato kitur.
„Nebūtinai iki galo sąžininga tai yra pačių vilniečių atžvilgiu. Kiek oro taršai nekenks tai, kad kitoje gatvėje, kas formaliai yra rajonas, žmonės galės taršų kurą naudoti?“, – svarstė A. Bužinskas.
„Išimtis taikome dėl to, kad yra maži miesteliai, mažesnės bendruomenės, mažesni atstumai tarp namų“, – aiškino S. Gentvilas.
Dėl kietojo kuro deginimo dar turės apsispręsti Seimas. Pataisos įsigaliotų nuo 2027 metų. Už draudimo deginti pažeidimus – gyventojams grėstų baudos iki 300 eurų.
Visą reportažą rasite LNK portale: