Dokumentas atitinka prezidento Xi Jinpingo pažadą didžiausiai teršėjai pasaulyje palaipsniui atsisakyti anglių. Tikimasi, kad, kad taršos anglies junginiais pikas bus pasiektas 2030-aisiais, o dar po 30 metų šalis taps klimato atžvilgiu neutrali.
Tačiau Kinija kritikuojama dėl to, kad neatsisako planų atidaryti dešimtis naujų anglimis kūrenamų elektrinių.
Valdžia taip pat planuoja didinti gavybą, pastarosiomis dienomis kylant anglių kainoms ir senkant atsargoms. Abi šios problemos yra tarp elektros tiekimo trikdžius lemiančių veiksnių.
Vis dėlto sekmadienį Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ išdėstė virtinę tikslų šaliai siekiant neutralumo klimato atžvilgiu.
Tarp jų yra tikslas pasiekti, kad 2030 metais, per taršos piką, iš neiškastinių šaltinių išgaunama energija jau sudarytų maždaug 25 proc. visos suvartojamos energijos. Iki to laiko tarša anglies dvideginiu BVP vienetui turi sumažėti daugiau kaip 65 procentais, palyginus su padėtimi 2005 metais, o bendri instaliuoti vėjo ir Saulės jėgainių pajėgumai turi viršyti 1,2 mlrd. kilovatų, sakoma „Xinhua“ pranešime.
Šios gairės atkartoja ankstesnį tikslą, kad tarša anglies junginiais BVP vienetui iki 2025-ųjų sumažėtų 18 proc., palyginus su padėtimi 2020 metais.
Kinijai sunku atsisakyti anglių, dabar patenkinančių kone 60 proc. jos ekonomikos energetinių poreikių. Ekonomikos planuotojai baiminasi, kad per greitai atsisakius anglių gali sulėtėti augimas.
Nors ankstesniame pareiškime Kinija nurodė, kad prezidentas Xi Jinpingas ketina „griežtai kontroliuoti“ anglimis kūrenamų elektrinių plėtrą, ji taip pat užsiminė, kad ši plėtra kelerius artimiausius metus vyks toliau, o laipsniškas anglių suvartojimo mažinimas prasidės 2026-aisiais.