Kultūros fabriko vadovė Raimonda Masalskienė Delfi pasakoja sulaukusi 17 kartų didesnės sąskaitos nei prieš metus. O pavasarį esą nebuvo galimybės fiksuoti elektros kainos.
„Rugpjūtį – realiai 17 kartų daugiau mokėti nei praėjusių metų rugpjūtį. Viskas tik dėl biržos politikos. Nuo gegužės mums „Ignitis“ pakeitė sutartį ir buvome priversti pirkti iš biržos. Esame viešoji įstaiga, turime pirkti per viešųjų pirkimų sistemą. Kito varianto nebuvo, joks tiekėjas balandį nesiūlė fiksuoti kainų“, – pasakoja ji.
Vadovės teigimu, pagalbos rankos šiuo ypač sunkiu metu niekas neištiesia.
„Taip mes ir įkliuvome. Niekas netiesia pagalbos rankos. Niekas nekonsultuoja, kaip pradėti dirbti su saulės energija, kaip savivaldybės įmonėms bus kompensuojama saulės energetika, jei norėtume investuoti, bet turbūt jau greitai neturėsime iš ko“, – pažymi R. Masalskienė.
Viešoji įstaiga kreipėsi į „Ignitis“, prašydama pagalbos, bet sulaukė tik pasiūlymo mėnesiui atidėti mokėjimą su didelėmis palūkanomis.
„Apmaudu, nes „Ignitis“ – pelninga įmonė. Kiek mačiau, pernai jie turėjo milijoninius pelnus, o jie šia krize nesidalija su vartotojais. Mes turime išleisti savo sukauptus rezervus, o jie nepajudina savo sukauptų pelnų. Skambinau ir rašiau, kad duotų mums atidėjimą, tai gavau pasiūlymą atidėti mėnesiui su 7 proc. palūkanomis“, – sako Kultūros fabriko vadovė.
Maža to, dar laukia šildymo sezono sąskaitos. Moteris pripažįsta, jei elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais nesikeis, laukia nemokumas.
„Jau liepą gavome didelę sąskaitą – 10 tūkst. eurų, bet ne tokią kaip rugpjūtį. Tada jau turėjome susitikimų su savivaldybės atstovais. Savivaldybė netiesa mums rankos, nes esame viešoji įstaiga, mus finansuoja per viešuosius pirkimus, jiems nėra galimybių apmokėti mūsų sąskaitų. Bent jau mums taip sako“, – pasakoja ji.
Valstybė esą galėtų padėti, tačiau vadovė nemato kompleksinių planų, kaip padėti savivaldybės įstaigoms.
„Sprendimuose dėl tolesnių investicijų į energetiką nėra kompleksinių planų: kaip savivaldybės įstaigoms pakelti tokią naštą. Turime gerus stogus, galėtume dėti saulės baterijas, bet neaišku, nuo kurios vietos reikia pradėti, kiek tai kainuos ir ar mes turime tiek pinigų“, – dėsto R. Masalskienė.
Kultūros fabrikas – kūrybinis inkubatorius, jungiantis daug meno srities žmonių ir jaunų verslų. Tad jiems perkelti visą naštą esą būtų nesąžininga.
„Nežinome, kaip toliau elgtis, kai negali perkelti kainų savo klientams, nes tai mūsų menininkai, kūrybininkai, pradedantys verslai. Neaišku, kam visa tai perkelti. Esame labai pažeidžiami, ir mūsų klientai jautrūs kainoms labai stipriai. Bet tai niekam nerūpi“, – nusivylimo neslepia moteris.
Ji tikina, kad kol kas viešoji įstaiga turi iš ko susimokėti milžiniškas sąskaitas, apie užsidarymą dar nekalba, bet vadovė nemato ilgalaikės perspektyvos: „Neaiškus nei kitas mėnuo, nei žiema, nei šildymas.“